Europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“, sujungsianti Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir Helsinkį, ima „šakotis“. Parengta galimybių studija, kad nuo Kauno bus „Rail Baltica 1“, kuri eis pro Radviliškį, Šiaulius ir Joniškį, o pro Panevėžį ir Bauskę suks „Rail Baltica 2“. Šiaulių regiono atstovai svarsto, ar tik neliks be bėgių?
Dviejų lygiagrečių vėžių per daug
Vakar Šiaulių regiono tarybos posėdyje kilo karšta diskusija, kai „Rail Baltica“ projekto direkcijos direktoriaus pavaduotojas Vidas Žvinys pristatė europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ plėtros galimybes.
„Iki 2016 metų „Rail Baltica“ bus nutiesta iki Kauno ir ten sustabdyta. Po to eis antra geležinkelio vėžės linija – Panevėžys – Bauskė – Ryga. Ar bus lygiagrečiai tiesiamos dvi linijos? Radviliškiui, Joniškiui ir Šiauliams tai aktualu“, – klausė Radviliškio rajono vicemeras Kazimieras Augulis.
„Rail Baltica 1“ europinę geležinkelio vėžę 2012 –2016 metais numatyta nutiesti iki Kauno. Nuo Kauno pro Šiaulius esame numatę rusiškos vėžės (1520 mm) rekonstrukciją“, – aiškino Vidas Žvinys.
Jo teigimu, dėl europinės vėžės „Rail Baltica 2“ (RB-2) pernai rugsėjį Vyriausybė nusprendė vykdyti parengiamuosius darbus.
„Ar buvo daryta kaštų analizė?“,– klausė ir Šiaulių miesto vicemeras Juras Andriukaitis. Jo teigimu, galimybių studijoje numatyti nerealūs krovinių ir keleivių srautai.
Maršrute Radviliškis – Šiauliai – Joniškis – Ryga, vicemero nuomone, ir keleivių, ir krovinių būtų daugiau nei kreipiant vėžę pro Panevėžį. Be to, antrai vėžei reikės išpirkinėti žemes, projekto sąnaudos ženkliai išaugs.
„Konsultantų siūlymu RB-2 vėžė pro Panevėžį eitų tiesiausia linija, tai padėtų pasiekti didesnį traukinių greitį ir pritrauktų daugiau keleivių“, – argumentus aiškino V. Žvinys. Esą tam pritarė Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai.
Verslininkai nori žinoti
Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Arūnas Rupšys atkreipė dėmesį, kad pristatyto „Rail Baltica“ projekto schemoje nebuvo pažymėta kuriamo Šiaulių logistikos centro.
„Gal Šiaulių logistikos centrą reikėtų kuruoti „Lietuvos geležinkeliams“, o ne Šiaulių savivaldybei, tada jis ir schemose atsirastų?“,– klausė A. Rupšys.
Jo nuomone, keleivių srautai nėra tokie dideli, kad europinė vėžė atsipirktų, todėl svarbiausias dėmesys turėtų būti skiriamas kroviniams.
„Šiaulių regiono transporto verslas per metus sukuria apie 2 milijardus litų vidaus produkto. Tai gana didelis indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą“,– pabrėžė Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas.
Šiaulių regionas – didelis, natūraliai susiformavęs, transporto mazgas. Radviliškio geležinkelio infrastruktūra aptarnauja Mažeikių naftos gamyklą. Jeigu geležinkelio infrastruktūros sistema bus keičiama, Šiaulių regiono verslas tam turės pasiruošti.
V. Žvinys sutiko, kad verta įsiklausyti. „Reikėtų greitų sprendimų, kurie leistų verslui vystytis, ypač susietam su Šiaulių oro uosto veikla“,– sakė direkcijos atstovas. Jis patarė koncentruotis į intermodalinius pervežimus, ieškoti ir tolimų, ir artimų ryšių, kurie leistų efektyviai panaudoti esamą infrastruktūrą.
„Šiaulių oro uostas pagal krovos dalį aplenkia Vilniaus oro uostą“, – pabrėžė Šiaulių vicemeras J. Andriukaitis.
Šiaulių meras jaudinasi dėl panevėžiečių namų
„Manau, kad ekonomiškai studija parengta silpnai. Abi vėžės konkuruotų viena su kita. Ar mes taip gerai gyvename, kad per Lietuvą nuo Kauno turėtume dvi lygiagrečias geležinkelio vėžes? Į Lenkiją visi važiuos viena vėže, o į Latviją – dviem“,– sakė Šiaulių meras Justinas Sartauskas.
„Greičiausiai nebuvo atsižvelgta į verslo ar ekonominius interesus, o priimtas politinis sprendimas, kurį lėmė lobistai. Šiaulių regionas irgi turi užsiimti lobistine veikla“,– siūlė Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
J. Sartausko nuomone, vėžę pro Panevėžį reikėtų panaikinti ne vien dėl to, kad Šiauliai turi oro uostą.
„Ar verta Lietuvai iš vienos vietos į kitą perkelti visą geležinkelio transporto srautą?“,– klausė jis. Esą RB-2 eitų per kaimus, kuriuose neseniai pastatyti nauji namai. „Prie Panevėžio įsikūręs kaimelis, kurį apvažiuojame aplinkkeliu. Reikės nušluoti tuos gyvenamuosius namus ir taip toliau“, – svarstė J. Sartauskas.
Aiškumo nėra
„Rail Baltica“ projekto direkcija tik vykdo sprendimus. Iki Kauno europinė vėžė yra. O kas bus toliau – sprendimų nėra“, – sakė V. Žvinys.
Esą projektai neužbaigti. Iki parengiant techninius projektus skaičiuota, kad visa „Rail Baltica“ vėžė nuo Lenkijos sienos iki Latvijos sienos kainuos apie 2 milijardus litų. Po konkursų jos kaina dar didėja.
2011 metais baigti rangos darbai įrengiant pirmąjį 7 kilometrų ilgio „Rail Baltica“ ruožą Šeštokai – Mockava. Projektavimas kainavo 0,2 milijono litų, rangos darbai – 21,7 milijono litų.
122 kilometrų ruožo Jonava – Radviliškis – Šiauliai rekonstrukcijos projektavimui numatyta 27,2 milijono litų, kuriuos lygiomis dalimis finansuoja Transeuropinis transporto tinklas ir valstybės biudžetas. Projektą planuojama parengti iki šių metų pabaigos.
Rangos darbus numatyta vykdyti etapais, parengus 8 techninius projektus.
60 kilometrų ruožo Šiauliai – Joniškis rekonstrukcijos projektavimo sutartis pasirašyta 2010 metų rugpjūtį. 7,5 milijono litų kainavę projektavimo darbai beveik baigti.
Rekonstruoti šį ruožą planuojama etapais nuo 2013 iki 2016 metų.
Rašyti komentarą