Tabako fabrikas – uostamiesčio pramonės fasadas

1993 me­tais nu­pir­ku­si Klai­pė­dos ta­ba­ko fab­ri­ką, kom­pa­ni­ja „Phi­lip Mor­ris“ bu­vo pir­mo­ji už­sie­nio in­ves­tuo­to­ja uos­ta­mies­ty­je ir iki šiol mies­to rek­la­mai už­sie­ny­je yra vie­na nau­din­giau­sių įmo­nių. Ver­ti­na­ma ir jos so­cia­li­nė par­tne­rys­tė. Prieš 20 me­tų pa­sta­čiu­si nau­ją ga­my­bos pa­sta­tą ply­na­me lau­ke, 2002 me­tais se­nuo­sius ce­chus se­na­mies­ty­je kom­pa­ni­ja už sim­bo­li­nę 1 li­to kai­ną par­da­vė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bei, ku­ri il­gai svars­tė, ką su jais da­ry­ti. Ga­vus ES par­amos lė­šų, 2014 me­tais čia ati­da­ry­tas vers­lo in­ku­ba­to­rius me­ni­nin­kams – kul­tū­ros fab­ri­kas.

Naujos amerikiečių investicijos į tabako fabriko plėtrą Klaipėdoje yra tiek pat reikšmingos, kiek jos istorinis indėlis į verslo kultūros modelį , prisidėjusį prie Laisvosios ekonominės zonos sėkmės, teigia verslo atstovai.

Gamybą telkia Klaipėdoje

Šiomis dienomis užbaigtas bendrovės“Philip Morris Lietuva“ fabriko plėtros pirmasis etapas. Per pastaruosius metus į naują cechą investuota 19 mln. eurų ir dar 12 mln. eurų į antrą statinio dalį numatyta investuoti per ateinančius metus.

„Philip Morris Lietuva“ direktorius Johanas Binkas didžiuojasi, kad kompanija iki šiol daro didžiausią įtaką pasaulio tabako pramonei ir atspindi rinkos pasikeitimus. Sutelkti tradicinę gamybą Klaipėdoje nuspręsta dėl didelių pokyčių Europoje ir uždaromų fabrikų. Griežtinant tabako reklamą ir didinamų mokesčių, fabrikuose kitose šalyse pereinama prie mažesnės rizikos alternatyvių produktų (elektroninių cigarečių) gamybos.

Ateityje į Klaipėdą numatoma perkelti dalį įprastų cigarečių gamybos iš Rumunijos ir kitų šalių fabrikų. Pastaraisiais metais, J. Binko teigimu, „Philip Morris Lietuva“ pagamina maždaug 30 mlrd. vienetų cigarečių per metus. Lietuvoje lieka tik 4 proc. produkcijos, kita dalis iškeliauja į Japoniją, Skandinavijos šalis, Italiją, Latviją, Estiją bei ir neapmokestinamų produktų (duty free) rinkas, maždaug 60 šalių.

Tabako fabrike Klaipėdoje dirba beveik 500 darbuotojų. Pasak J. Binko, įgyvendinus visą projektą, fabriko patalpų plotas padidės 8000 kv. metrų ir sieks 30300 kv. metrų. Rekonstrukcijos naudą jus ir darbuotojai, nes gerinamas darbo saugumas, buitinės darbo sąlygos ir infrastruktūra.

Žinomas vardas – gera reklama

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vadovas Eimantas Kiudulas džiaugiasi „Philip Morris“ fabriko plėtra, nors įmonė nėra LEZ rezidentė, nes tai yra investicijų uostamiestyje vizitinė kortelė.

„Kai amerikiečių kompanija atėjo į Klaipėdą, čia LEZ dar nebuvo, o po to kurį laiką įstatymas draudė šioje zonoje kurtis tabako pramonei, tad įmonė ir nesiprašė į LEZ. Kai pradėjome kurti LEZ, šalia buvo „Philip Morris“ ir „Siemens“ įmonė. Dalis LEZ sėkmės priklauso būtent jiems. Su jų tuometiniais vadovais potencialūs investuotojai ir konsultuodavosi, o šie galėjo arba iškloti, kaip čia viskas blogai, nes tikrai ne viskas Lietuvoje buvo gerai, arba patikinti, kad viskas bus gerai. Tad mums pagelbėjo „Philip Morris“ vardas, kad fabrikas mieste veikė sėkmingai ir buvo patvirtinęs savo investicijas. Tuometinis fabriko vadovas Jacques Hebelinkas visiems sakydavo, kad svarbiausia, ką čia rasite – tai kvalifikuotus žmones. Nors „Philip Morris“ nebuvo LEZ įmonė, buvo pagrindinis šios zonos marketingo ramstis“, – kalbėjo E. Kiudulas.

Pasak jo, šiuo metu į Klaipėdos LEZ pritraukta 750 mln. eurų investicijų, įgyvendinti atskiri 27 projektai, veikia 117 įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 4000 žmonių. Šiemet pasirašyta sutartis su vienu klientu ir su dar trimis įmonėmis iš Lietuvos, Olandijos ir Vokietijos vedamos derybos. „Tikimės, kad metus pabaigsime su 4 naujais investuotojais“, – vylėsi Klaipėdos LEZ vadovas.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas vertina istorinę „Philip Morris“ investicijų misiją, teigia, kad tokio masto užsienio investuoto atėjimas į Klaipėdą 1993 metais įtvirtino ekonominį miesto perėjimą nuo Rytų prie Vakarų verslo modelio.