"Swedbank" lipa ant sprando

Nuo 2015 metų perskaičiuojant litais paimtas paskolas į eurus, 1 procentu brangs „Swedbank“ bazinė palūkanų marža.

„Swedbank“ išplatintoje informacijoje skelbiama, kad „švelnindamas“ paskolų brangimą, bankas taikys dvejų metų pereinamąjį laikotarpį, kurio metu realus palūkanų augimas sieks 0,2 proc. Eurais paskolas paėmę asmenys brangimo nepajaus.

Skausmingas perėjimas

Pasirodo, prieš keletą metų „Swedbank“ rinkai buvo pasiūlęs būsto paskolas su kainodara PRIME, kuri šalia VILIBOR indekso bei maržos taip pat turėjo ir vadinamąjį Šalies ekonomikos rodiklį (ŠER). Bankas aiškina, kad nepaisant to, jog ši pasirinkta kainodara buvo ypač palanki

klientams, įvedus eurą ir, kaip numatyta klientų sutartyse, ŠER litais perskaičiuojant į rodiklį eurais, šis dydis dėl sutartyje nustatytos metodikos keisis.

Ekonomistų vertinimu, po euro įvedimo investuotojams šalis taps patrauklesnė, tačiau „Swedbank“ atstovo nuomone, momentinis perėjimas nuo litų prie eurų rinkos to neatspindės ir tikrasis teigiamas poveikis bus matomas po ilgesnio laikotarpio. „Atsižvelgdami į šį skirtumą ir siekdami savo klientus apsaugoti nuo staigaus palūkanų išaugimo, siūlome sprendimą, kuris palankesnėmis sąlygomis padės pereiti nuo Šalies ekonomikos rodiklio paskoloms litais prie šio rodiklio paskoloms eurais“, - sako „Swedbank“ privačių klientų finansavimo skyriaus vadovas Tomas Pulikas.

Mokės daugiau

Nors nuo 2012 metų komercinius bankus ir visus su vartojimu susijusius klausimus šioje sferoje prižiūri ir kontroliuoja Lietuvos bankas, Valstybinės vartotojų teisių inspekcijos direktorius Feliksas Petrauskas mano, kad banko sugalvotos naujos palūkanos, kurios atitinkamai per tam tikrą laiko tarpą padidėja iki 1,2 proc., tai labai didelės palūkanos, ypač kalbant apie būsto paskolas.

Be to, tokios naujos sąlygos, kurios nenumatytos sutartyje, turėtų būti aptariamos su kiekvienu klientu atskirai. „Sutartis sudaroma ne vieniems, o keliasdešimčiai metų, tad turėjo įvykti pokalbis su kiekvienu vartotoju dėl sutikimo, tai numato Civilinis kodeksas. Jei yra paskambinama, siunčiami laiškai ar rašteliai, taip niekas nedaro ir tai yra atitinkamas vartotojų teisių pažeidimas finansinių paslaugų srityje“, - komentuoja F.Petrauskas.

Jis patikino, kad inspekcijai gavus su tuo susijusių skundų iš vartotojų, bus atliekami tyrimai. F.Petrauskas neatmeta galimybės, jog gali būti, kad pasirašytose sutartyse jau yra įrašytas punktas, leidžiantis panašius potvarkius bankui organizuoti. „Čia taip sukuriamas Gordijo mazgas, kurį reikėtų labai operatyviai bandyti išnarplioti tiek teisiškai, tiek organizaciškai, kad vartotojai nenukentėtų“, - situaciją įvertina vartotojų gynėjas.

Bereikšmiai pažadai

Asociacijos už sąžiningą bankininkystę direktorius Kęstutis Kupšys teigia, kad „Swedbank“ naudojama retorika dėl padidėjusios šalies rizikos yra visiškai nelogiška: „Nebent „Swedbank“ analitikai galėtų kaip nors gudriai susieti įvykius su Ukraina ir papildomu procentu klientams. Bet ši rizika atsirado tikrai ne šį rudenį. Visų keisčiausia, kad iš tiesų rizika siejama su euro įvedimu, o tai visiškai nelogiška. Lieka tik apgailestauti ir piktintis, kad bankas krečia tokias kvailystes.“

Pasak jo, pastaruoju metu kartojamos frazės, jog įvedus eurą šalies rizika sumažės, yra teisingos: „Šalis skolinsis eurais, o ne litais ir už mažesnes palūkanas. Mažesnė mūsų pajamų dalis bus sunaudojama valstybės skolos kaštams dengti. Tai irgi turi didinti šalies patikimumą. Todėl vienašališkas „Swedbank“ išpuolis prieš savo klientus atrodo mažų mažiausiai savižudiškas.“

K.Kupšys, paklaustas, ar šis banko ėjimas nėra akivaizdus pažado sulaužymas nekelti kainų, pastebėjo, kad šiandien mūsų šalyje labai daug žmonių kažką žada, bet praėjus pusmečiui, tų pažadų išsižada. Tai verčia manyti, kad mūsų visuomenei laikytis pažadų tampa išimtimi, o ne taisykle.

Situaciją vertindamas Lietuvos bankas akcentuoja, kad paskolų sąlygų keitimas įvedant eurą, įskaitant ir minėtas „Swedbank“ paskolas, turi būti vykdomas griežtai vadovaujantis sutarties nuostatomis, nepabloginant skolininko teisinės padėties pagal paskolos sutartį.

Remigijus Žemaitaitis, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas:

- Norint žmones įtikinti, koks geras dalykas bus euras, ištisai buvo kalbama apie tai, kad jis sumažins šalies riziką. Staiga „Swedbank“ ištraukia kozirį su brangesnėmis paskolomis argumentuodamas atvirkščiai - didėjančia rizika. Kaip čia taip išeina?

- Šalies rizika sumažėjo ir paskolos sumažėja tos, kurios paimtos eurais, o ne litais. Žinoma, nesame visi ekonomistai ir negalime visko žinoti. Todėl prieš pusantrų metų buvo kalbėta, kad reikėtų perorientuoti litines paskolas į eurus, norint išvengti šio pabrangimo. Žinoma, klausimas, ar tai moralu, ar ne. Paprasčiausias paaiškinimas - tiesiog pripažinti, kad tai verslo santykiai.

Bankas, nenorėdamas sumažinti savo pelno ir nukrypti nuo numatyto plano, jei nepabrangintų šių paskolų, brangintų bendras. Ir jei šiandien palūkanos yra apie 3 proc., tai jos siektų 3,2 proc. Deja, žmogui nėra kur dėtis, nes kito pasirinkimo Lietuvoje nėra. Įmonės dar gali skolintis iš kitų šalių, o fiziniam asmeniui nėra iš ko rinktis, tenka taikytis prie bankų keliamų sąlygų.

- Liepą bankai žadėjo nedidinti kainų. Šiandien galima sakyti, kad šis pažadas buvo sulaužytas?

- Ne, nes jie žadėjo nekelti administravimo ir aptarnavimo mokesčio, o ne palūkanų normos. Čia jie labai gudriai padarė.

- Teigiama, kad paskolos brangsta dėl kintančių ekonomikos rodiklių. Tai reiškia, kad valdžia nesusitvarko. Be to, niekaip nepriverčiama bankus mokėti realius pelno mokesčius.

- Ne valdžia leido šitus dalykus daryti. Valdžia jau pasistengė sudėti saugiklius, kurie apsaugotų vartotojus nuo neigiamų pasekmių, susijusių su greitosiomis vartojimo paskolomis. Tačiau tas 2008-2011 metais vyravęs chaosas buvo bankų nepriežiūros ir valstybės kaltė.

Jau ne vieną ir ne du kartus buvo teikiami projektai ir keliamos diskusijos, kaip priversti bankus mokėti mokesčius ir drausti dengti kelerių metų patirtus nuostolius. Nes dabar gaudami milžiniškus kelių šimtų milijonų pelnus skundžiasi, kad kadaise buvo patyrę nuostolius, ir tuos nuostolius dengia pelnu. Bet juk tuos nuostolius jie patyrę dėl savo pačių kaltės, nes jų ekspertai vertino nekilnojamojo turo rinką, pinigų judėjimą ir srautus ir turėjo numatyti perspektyvas. Tai jei jie apsiriko, yra patys kalti. Deja, jaučiu, kad čia kiti dalykai veikia ir toms pataisoms niekas nepritaria. Manau, politinė įtaka yra gana didelė.

- Jei bankams būtų blogai dirbti Lietuvoje, vargu ar jie čia iš viso dirbtų?

- Jeigu yra gana rizikingas sektorius, verslas iš jo bėga. Manau, kad jie uždirba gana gerai, todėl čia ir būna, kitaip jie tikrai išeitų. Nepamirškime, kad jau du lietuviškus konkurentus jie čia sunaikino.

- Ar galima tikėtis, kad banko „Swedbank“ pavyzdžiu paseks ir kiti komerciniai bankai?

- Manau, kad taip. Juk jie tariasi, bendrauja ir tas netiesioginis kartelinis susitarimas yra. Kažkodėl jie nelabai konkuruoja dėl paslaugų teikimo įkainių. Viskas yra susitarta, tik mūsų Konkurencijos taryba yra visiškai neįgali arba negebanti nustatyti, o komitete jie dažniausiai atsako, kad neįtaria arba nemato jokių susitarimų. Durniui aišku, kas čia vyksta, bet kai kam nelabai aišku.