Šviesolaidinė revoliucija

Dar 1998 m. Jacob Nielsen paskelbė dėsnį, kad interneto greitis padvigubėja per 21 mėnesį. Tad greitis, kuris dar visai neseniai atrodė kaip fantastika, šiuo metu yra realybė ir ribų jo augimui, ko gero, nėra (vien per pastaruosius 10 metų jis padidėjo 57 kartus). Svarbu, kad tik kompiuterių gamintojai spėtų gaminti techniką, kuri sugebėtų dirbti su tokiu greitu internetu.

Beje, Lietuvoje būtent klaipėdiečiai pernai metų pabaigoje turėjo geriausias galimybes naudotis šviesolaidiniu internetu.

Kas tas šviesolaidis?

Vasario pabaigoje Portugalijos sostinėje vyko šviesolaidinio interneto plėtra Europoje besirūpinančios ne pelno organizacijos "FTTH Council" (FTTH - "Fiber to the Home", lietuviškai "Šviesolaidis iki būsto") konferencija.

Joje paskelbta, jog pagal namų ūkių ir šviesolaidinį internetą turinčių vartotojų skaičių Lietuva yra pirmoji Europoje. Pasauliniame reitinge Lietuva užėmė penktąją vietą, nusileisdama tik Pietų Korėjai, Japonijai, Honkongui ir Taivanui. Jei pastarąsias dvi teritorijas traktuotume taip, kaip kinai, Lietuva būtų lyderių trejete.

"FTTH Council" duomenimis, Lietuvoje daugiausia šviesolaidinio interneto vartotojų turi bendrovė TEO LT. Antroje vietoje - "Penki kontinentai", trečioje - "Balticum TV".

Pasak TEO LT generalinio direktoriaus pavaduotojo ir Tinklo technologijų tarnybos vadovo Dariaus Didžgalvio, šviesolaidinis internetas tiekiamas ne variniais kabeliais, o pagamintais iš šviesolaidžio skaidulų.

Tiesa, kol kas beveik nėra kompiuterių, į kuriuos būtų galima tiesiogiai jungti šviesolaidinį kabelį. Todėl interneto tiekėjai renkasi dvi technologijas - arba pakloja šviesolaidinį kabelį iki daugiabučio ir jo laiptinėse jau tiesia varinius kabelius ("Fiber to the Building"), arba šviesolaidinį kabelį atveda į vartotojo būstą ir iki kompiuterio lieka tik labai maža varinio kabelio atkarpa.

Anot D. Didžgalvio, TEO LT yra vienintelis interneto tiekėjas Lietuvoje, kuris šviesolaidžio kabelius veda iki vartotojo būsto.

"Kol kas mokslui nėra žinoma nieko greičiau už šviesą, tad šviesolaidis dabar yra technologija, galinti užtikrinti greičiausią internetą. Nežinau, kas galėtų pakeisti šviesolaidį. Ribų juo tiekiamo interneto greičiui nėra", - susitikime su žurnalistais iš Lietuvos sakė "FTTH Council Europe" generalinis direktorius Hartwig Tauber.

Pasak D. Didžgalvio, maksimalus TEO LT šiuo metu siūlomo interneto greitis siekia 200 Mb/s.

"Be jokių sunkumų ir labai greitai galėtume pradėti tiekti internetą, kurio greitis siektų 1 gigabaitą per sekundę, tačiau dar beveik nėra kompiuterių, kurie galėtų jį išnaudoti. Kadangi šviesolaidiniams kabeliams gamintojai suteikia 20-30 metų garantiją, tai tiek metų interneto greitį bus galima didinti netiesiant naujų kabelių", - sakė D. Didžgalvis.

FTTH technologija šiuo metu pasiekiamas didžiausias greitis siekia 10 gigabitų, tačiau laboratorijose atliekamais testais pasiektas ir 50-60 terabitų greitis.

Kaip pavyko?

FTTH internetą, kai šviesolaidinio interneto kabelis atvedamas iki pat kompiuterio, Lietuvoje turi apie 13 proc. namų ūkių. O FTTB (šviesolaidinio interneto kabelis atvedamas tik iki namo) Lietuvoje naudoja dar apie 5 proc. vartotojų. Šioje srityje Lietuva Europoje aplenkė tokias šalis kaip Švedija (apie 12 proc.), Norvegija (apie 11 proc.), Slovėnija (apie 10 proc.). Estija užėmė penktą vietą Europoje (apie 7 proc.), o Latvija - vienuoliktą (apie 1,5 proc.).

Interneto plėtros lygis apskaičiuojamas imant bendrą namų ūkių skaičių ir lyginant jį su šviesolaidinį internetą turinčių vartotojų skaičiumi. Dėl objektyvumo tyrime nedalyvauja mažosios šalys, turinčios iki 200 tūkst. namų ūkių.

Visų Lietuvos interneto operatorių nutiestos komunikacijos šviesolaidiniu internetu leidžia naudotis beveik pusei šalies vartotojų.

"FTTH Council Europe" generalinis direktorius H. Tauber atkreipė dėmesį, kad į Europos penkioliktuką nepakliuvo tokios šalys kaip Vokietija ar Didžioji Britanija. Anot jo, tai lėmė ne tik didesnis gyventojų skaičius, bet ir tai, jog Lietuvoje didžiuosiuose miestuose daugiabučiuose gyvena didelė dalis gyventojų.

D. Didžgalvis teigė, kad 2007-2009 m. TEO LT į šviesolaidinio interneto plėtrą investavo maždaug 160 mln. litų, šiemet investicijos bus tęsiamos panašiu intensyvumu. Lietuvos sėkmę, anot jo, nulėmė ne tik tai, kad daug žmonių gyvena daugiabučiuose, bet ir žymiai didesnė konkurencija nei Vakaruose.

"Lietuvoje šviesolaidinį internetą dabar naudoja 62 tūkstančiai TEO LT klientų, tačiau teoriškai jį gali turėti per 358 tūkstančius vartotojų - mūsų šviesolaidinio interneto kabelis jau praeina pro tiek namų bei butų. Šiemet planuojame sudaryti galimybes prie šviesolaidžio prisijungti dar 100 tūkstančių gyventojų", - sakė vienas iš TEO LT vadovų.

Anot D. Didžgalvio, pagal apskaičiavimus, kiek ateityje galima prijungti naujų šviesolaidinio interneto vartotojų, Europoje Lietuva nusileidžia tik Slovakijai.

Beje, 2009-ųjų pabaigoje Klaipėdoje TEO LT šviesolaidiniu internetu galėjo naudotis 88 proc. vartotojų - tai buvo didžiausias rodiklis visoje Lietuvoje. Per šiuos metus jį ketinama padidinti iki 95 proc.

Dar anksčiau nei TEO LT šviesolaidinio interneto paslaugas Klaipėdos pradėjo teikti UAB "Balticum TV", pagal šio interneto vartotojų skaičių užimanti trečią vietą Lietuvoje. Tiesa, ši bendrovė naudoja FTTB technologiją - į vartotojo būstą nutiesia varinį kabelį.

"Magistralinius šviesolaidinius tinklus pradėjome tiesti jau gana seniai. Tiesa, iš pradžių jie buvo naudojami kabelinei televizijai, bet prieš 4-5 metus pradėjome teikti ir šviesolaidinio interneto paslaugas. Kai tik atsiras poreikis, o vartotojai bus pasirengę - atsiras galimybė šviesolaidinį kabelį įjungti į kompiuterį, nutiesime šviesolaidinius kabelius ir daugiabučių laiptinėse. O dabar reikia specialaus keitiklio. Tai gali būti nepatogu vartotojui", - sako UAB "Balticum TV" Techninės tarnybos direktorius Valerijus Alfimovas.

"Balticum TV" šiuo metu klientams siūlo iki 100 Mb/s greičio internetą. Anot V. Alfimovo, kai tik susiformuos poreikis, greitis bus didinamas.

"Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje dar nėra tiek daug klientų, kad abiejuose laido galuose būtų maksimalus interneto greitis. Tad vartotojai dažniausiai dar neišnaudoja ir 100 megabaitų per sekundę siekiančio greičio teikiamų galimybių", - teigia V. Alfimovas.

Anot pokalbininko, bendrovė į šviesolaidinio interneto plėtrą kasmet investuoja po keletą milijonų litų. Jis tiekiamas 90 proc. uostamiesčio daugiabučių. Sudėtingiau yra su individualių namų kvartalais, nes esą dažnai nepavyksta dėl nuomos sąlygų susitarti su TEO LT, kuriai priklauso požeminių komunikacijų kanalai.

Ką tai duoda?

"Plėtodamos šviesolaidinio interneto tinklą Rytų Europos šalys turi unikalias galimybes šioje srityje aplenkti išsivysčiusias šalis. Tai naudinga ne tik eiliniams vartotojams, kurie be apribojimų gali keistis dideliais vaizdo ir video failais, gali naudotis aukščiausios raiškos interaktyvios televizijos ir daugeliu kitų naujausių paslaugų, bet ir verslui. Dėl didelio interneto greičio darbo vietas galima perkelti į namus - užtikrinti lankstų darbo grafiką, taupyti sąnaudas ir taip toliau", - sakė FTTH Council Europe generalinis direktorius H. Tauber.

Anot TEO LT Tinklo technologijų tarnybos vadovo D. Didžgalvio, šviesolaidinis internetas leidžia rengti itin geros kokybės vaizdo konferencijas, kurių metu retransliuojamas realaus dydžio žmonių atvaizdas.

"TEO LT valdanti bendrovė "TeliaSonera" pradėjusi naudoti tokias vaizdo konferencijas atsisakė nuolatinių darbuotojų skrydžių tarp Stokholmo ir Helsinkio. Investicijos atsipirko trumpiau nei per metus, o kur dar ekologinis efektas", - pavyzdį pateikė TEO LT Korporatyvinės komunikacijos skyriaus direktorius Valdas Kaminskas.

H. Tauber atkreipė dėmesį ir į tai, kad šviesolaidinio interneto technologijos žymiai mažiau naudoja elektros energijos nei DSL (Lietuvoje dabar galinti užtikrinti iki 24 Mb/s greitį) ar kitos senesnės kartos technologijos. Be to, šviesolaidiniai kabeliai yra pigesni nei variniai, tačiau jų apdirbimas kainuoja kur kas brangiau. Tiesa, technologijoms tobulėjant kaina nuolat mažėja.

"Manau, kad realu sudaryti sąlygas, jog šviesolaidiniu internetu galėtų naudotis 50-60 procentų šalies gyventojų. Kitose šalyse jau mąstoma apie tai, kaip valstybė gali prisėdėti prie to, kad šis internetas pasiektų ir tokias vietas, kur interneto tiekėjo investicijos niekada neatsipirktų", - sako D. Didžgalvis.

Jis ragina žmones, įsirengiančius naujus namus ar darančius remontą, pagalvoti ir apie tai, kur ateityje būtų galima nutiesti šviesolaidinį kabelį, kad paskui nereikėtų draskyti aplinkos ar buto.

Martynas VAINORIUS