Šventinių išlaidų lietuvaičiai nebemažina

2008-aisiais ir 2010 m. gyventojai buvo tvirčiau pasiryžę mažinti šventines išlaidas, tačiau šiemet situacija pasitaisė. Didžiausi optimistai - didmiesčių gyventojai. Čia daugiausiai žmonių ne tik nesiruošia mažinti išlaidų, bet ir ketina išleisti šiek tiek daugiau negu praėjusiais metais. "Swedbank" Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Bložienės teigimu, šventinio biudžeto didėjimą lėmė šiek tiek sumažėjęs nedarbas ir truputį išaugusios vidutinės pajamos.

Neplanuoja

Net 75 proc. gyventojų tikina, jog šventinių išlaidų biudžetu pradeda rūpintis tik gruodį, kuris yra didžiausių išlaidų mėnuo. Vos 3 proc. apklaustųjų santaupas didžiosioms metų šventėms pradeda kaupti prieš 4-6 mėnesius.

Didžiausi optimistai - miestiečiai - šventėms pradeda ruoštis vėliausiai. Kiek ankstėliau tuo susirūpina kaimiškų vietovių gyventojai.

"Kodėl nepasiruošus iš anksto. Juk šaltuoju sezonu ir taip padidėja išlaidos už šildymą, elektrą, transportą ir taip toliau. Kam dar apsikrauti papildomomis? Kodėl nepradėjus apie tai galvoti bent kelis mėnesius prieš. Čia labai tinka posakis "ruošk roges vasarą", - ragino O. Bložienė.

Stalas - už 150 Lt

Šiemet daugelis Lietuvos gyventojų šventiniam stalui paruošti ketina išleisti vidutiniškai 150 litų. Vos 6 proc. ketina neišleisti nė cento ir tik 1 proc. planuoja vaišių pirkti už 500-1000 litų. Daugiausiai - 34 proc. - šventiniam stalui ketina išleisti nuo 100 iki 200 litų. Didesnės išlaidos tenka gyvenantiems toliau nuo didmiesčių, nes pas juos dažniausiai susiburia giminaičiai iš didžiųjų miestų.

Ruošiant vaišių stalą O. Bložienė pataria gerai viską apgalvoti, kad po to netektų išmesti nesuvartoto maisto. Išmetamo maisto vertė dažniausiai siekia apie 5-10 litų.

"Patariu į parduotuvę keliauti tik su iš anksto sudarytu sąrašu, kad būtų lengviau išvengti visuose kampuose tykančių pagundų", - sakė O. Bložienė.

Šiemet dovanoms lietuviai dažniausiai planavo išleisti iki 100 litų. Linkstama prie praktiškumo - planuojama dovanoti tokius daiktus, kurių tam asmeniui labiausiai reikia. Taip pat populiarėja apsiribojimas vien simboliškomis dovanėlėmis. Tačiau dovanos dažniausiai perkamos neplanuotai.

"Idėjų neieškokite parduotuvėse. Perkant dovanas taip pat reikia turėti sąrašą ir netgi dar kruopštesnį nei paprastų pirkinių. Reikia turėti sąrašą žmonių, kuriems ruošiatės dovanoti dovanas, ir sąrašą pačių dovanų", - ragino asmeninių finansų ekspertė.

Užsieniečiai išlaidesni

"Swedbank" duomenimis, europiečiai šiemet šventinio laikotarpio išlaidoms skirs 0,8 proc. mažiau lėšų nei pernai. Europos gyventojai vaišėms planuoja išleisti vidutiniškai 571 litą, o dovanoms - 1 226 litus. Didžiausi išlaidūnai - airiai ir liuksemburgiečiai, bendrai ketinantys išleisti per 900 eurų. Labiausiai savo išlaidas šiemet susimažino graikai ir portugalai.

Beje, europiečių mintys dėl dovanų labai skiriasi. Dažniausiai ketinama dovanoti su sveikata susijusias bei valgomas dovanas, tačiau tyrimai rodo, kad dažniausiai pageidaujama gauti dovanų grynuosius arba knygas.

Vis dėlto O. Bložienė pataria nesidairyti į užsieniečius ir jų šventinius biudžetus. Jos teigimu, lietuvaičių planuojamos šventinės išlaidos nors ir kuklios, tačiau adekvačios jų gaunamoms pajamoms.

Be to, išlaidauti šiuo metu nėra labai protinga. Gyventojų lūkesčiai prastėja. Tam įtakos turėjo SNORO banko žlugimas, eurozonos problemos, Lietuvos biudžeto svarstymai, planuojami nauji mokesčiai, rūpestis dėl pensijų ir panašiai.

Nors sukaupti reikiamų lėšų iki švenčių likus kelioms dienoms jau nebepavyks, tačiau O. Bložienės teigimu, viską dar galima kruopščiai ir racionaliai suplanuoti - tiek dovanas, tiek išlaidas šventiniam stalui.