Susisiekimo ministras: "Lietuvos geležinkeliai" bus pertvarkomi pagal ES reikalavimus

„Aš galvoju, kad racionaliausias sprendimas yra laikytis tų teisinių normų ir įstatymų, kurie yra Europos Sąjungoje priimti. Turiu omenyje ketvirtąjį geležinkelių paketą, dėl jo sutarta Europos Parlamente ir mes siūlysime skaidrinti „Lietuvos geležinkelių" veiklą, kaip tai numatyta ketvirtame geležinkelių pakete ", - po susitikimo su Prezidente žurnalistams teigė R. Sinkevičius.

Klausiamas ar „Lietuvos geležinkeliams" taip pat reikėtų atskirti ir krovinių ir keleivių pervežimus, R. Sinkevičius teigė, kad kalbama apie infrastruktūros ir veiklos atskyrimą.

„Krovinių ir keleivių pervežimas yra veikla", - Prezidentūroje teigė ministras.

Praėjusią savaitę EK Lietuvai nurodė per mėnesį apsispręsti dėl geležinkelių pertvarkos arba susidurti su finansinės pasekmėmis dėl Rengės geležinkelio ruožo išardymo. Nesutikus išsklaidyti „Lietuvos geležinkelių" Komisija Lietuvą gali įpareigoti atkurti maždaug 20 km ilgio geležinkelio ruožą nuo Mažeikių iki Latvijos sienos, kuris buvo išardytas 2008 m., bei sumokėti iki 43 mln. eurų galinčią siekti baudą dėl dirbtinio konkurencijos ribojimo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vyriausybę ragina kuo skubiau rasti kompromisą su EK.

„Ministras Pirmininkas, netrukus, šių metų birželio 3 d. planuoja lankytis Briuselyje, susitikti su EK pirmininku Žanu Klodu Junkeriu (Jean Claude-Juncker) ir Prezidentė tikisi, kad iki to laiko Vyriausybė priims sprendimą, turės aiškų ir konkretų planą ką toliau reikia daryti ir šitas planas bus pristatytas ir aptartas su ponu Junkeriu", - apie ministro ir Prezidentės susitikimo detales informavo Lina Antanavičienė, vyriausioji Prezidentės patarėja ekonominės ir socialinės politikos klausimais.

R. Sinkevičiaus teigimu, atsakomybė dėl užsitęsusios konflikto su EK, visų pirma, tenka „Lietuvos geležinkeliams", prieš kuriuos buvo pradėtas antimonopolinis tyrimas. Ministras taip pat teigė neatmetantis galimybės nuo pareigų nušalinti dabartinį „Lietuvos geležinkelių" vadovą Stasį Dailydką.

„Šiek tiek ankstyvas klausimas, bet aš ir tokio dalyko neatmetu", - kalbėjo R. Sinkevičius.

EK nuomone, išardydami ir neatkurdami Rengės geležinkelio ruožo, „Lietuvos geležinkeliai" pasinaudojo savo dominuojančia padėtimi geležinkelių valdymo infrastruktūroje ir apribojo konkurenciją „Orlen Lietuva" koncernui nukreipti savo krovinius į Latvijos uostus, pasinaudojant Latvijos geležinkelių operatoriaus paslaugomis. Nesutikus pertvarkyti Lietuvos geležinkelių ir sumokėjus baudą, dėl konkurencijos ribojimo nukentėjusios įmonės - Latvijos geležinkeliai ir „Orlen" - galėtų bylinėtis dėl žalos atlyginimo, o per 8 metus susidariusi suma galėtų gerokai viršyti baudą ir Rengės ruožo atkūrimo kainą.