Suomiai apsuko aplink pirštą klaipėdiečius

Klaipėdoje gegužę pradėjus veikti pirmajai šalyje atliekas deginančiai termofikacinei jėgainei „Fortum Klaipėda“, gyventojai buvo tikinami, kad jiems sužibo viltis už šilumą mokėti mažiau ir saugiai atsikratyti šiukšlių. Tačiau, praėjus vos pusmečiui, jėgainės vadovai ėmė kalbėti, kad čia atgabenama tik pusė komunalinio atliekų kiekio, kurį ji pajėgi sudeginti, todėl leidimo sąlygas reikėtų keisti. Akivaizdu, kad prieš ateidama suomių kompanija „Fortum“ į Klaipėdą 2010-aisiais melavo, kad jiems atliekų šiame regione pakaks. Ir statė dvigubai galingesnę deginimo įrangą nei yra šiukšlių.

Melavo nuo pat pradžių

„Respublika“ dar 2010 m. skelbė, kad, uostamiesčio politikams neatsižvelgus į planus statyti dvigubai pajėgesnes krosnis, nei bus surinkta šiukšlių, ir palaiminus užsieniečiams naudingus sprendimus, Lietuva gali būti paskandinta skandinavų šiukšlėse.

Keisčiausia buvo tai, kad nors konkurso organizatorius Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) pripažino, jog klaipėdiečiai artimiausią dešimtmetį kasmet išmes daugiausia 140 tūkst. tonų šiukšlių, skandinavams buvo leista statyti 240 tūkst. tonų atliekų deginti pajėgią gamyklą.

Girdėdami dabartines jėgainės „Fortum Klaipėda“ vadovų kalbas apie atliekų trūkumą, klaipėdiečiai pradeda vis garsiau kalbėti: Suomija mielai atsikratys šiukšlių Lietuvoje. Be abejo, verslininkai nebus nuskriausti, nes už priimtas sukūrenti skandinaviškas šiukšles gaus neįsivaizduojamą pelną.

Konkurse dėl atliekų deginimo įrenginių statybos 2010 m. taip pat dalyvavęs lietuviško kapitalo įmonės „Technology projects“ bei prancūzų valdomos kompanijos CNIM konsorciumas tada siūlė alternatyvą - statyti realaus pajėgumo stotį pačiame sąvartyne, tačiau už tai sulaukė net gąsdinimų susidoroti.

Konkursą organizavusio KRATC atstovas Arūnas Liubinavičius tada stojo ginti suomių tikindamas, esą šie papildomų šiukšlių kalnų tikrai neimportuos, o pirks ir degins biokurą. Jis garantavo - europiniai teisės aktai importuoti šiukšlių „tikrai neleidžia“.

Įmonės „Fortum Klaipėda“ valdybos pirmininkas Vitalijus Žuta tada aiškino, kad deginti 240 tūkst. tonų atliekų - „tik teorinė galimybė“. Bet, anot jo, už savo pinigus normalūs investuotojai niekada nestato elektrinės, kuri galėtų sunaudoti lygiai tokį atliekų kiekį, koks yra šiandien. Statoma 25-30 metų laikotarpiui.

Į klausimą, kodėl planuojama statyti keliskart brangesnę įrangą, skirtą deginti šiukšlėms, nei būtų reikalinga naudoti biokurui, V.Žuta tada taip ir neatsakė.

Klaipėdos valdžia dar netiki tuo, kas akivaizdu

„Manau, kažkokių alternatyvų įstatymų leidžiamose ribose įmonei „Fortum Klaipėda“ tektų ieškoti tik tokiu atveju, jeigu Klaipėdos regionas nesugebėtų pateikti tiek atliekų, kiek numatyta pagal sutartį, - bandė „Respubliką“ tikinti Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. - Manau, regionas tą numatytą pateikti komunalinių atliekų kiekį užtikrina. Manau, gamyklos savininkai, akcininkai dar prieš ją statydami įvertino galimybes, potencialius atliekų kiekius, riziką, kas būtų, jeigu atliekų nebūtų - nemanau, kad daugiamilijoninė investicija į tokį objektą būtų buvusi daroma to neapskaičiavus“.

Anot uostamiesčio vadovo, esą komunalinių atliekų deginimo procesas įmonėje „Fortum Klaipėda“ yra labai griežtai reglamentuotas pagal aplinkosaugos reikalavimus, kontroliuojamas, stebimas. Jis nemano, kad įmanoma kažką daryti prieš įstatymus ar kažkaip sugudrauti.

„Klaipėda neturi tikslo tapti visos Lietuvos atliekų deginimo krosnimi, - sakė V.Grubliauskas. - Kad ir kokie ateityje būtų priimti sprendimai, jie turi atitikti pasirašytus įsipareigojimus, o kiekvieno žingsnio naudą pirmiausia turi pajusti Klaipėdos ir regiono gyventojai - per mažėjančias kainas, tobulėjančią atliekų tvarkymo sistemą, ekologinės situacijos gerėjimą“.

Net neskaidrūs užsieniečiai prezidentei - skaidrūs

Šiemet gegužės 15-ąją atidarydama Klaipėdos elektrinę prezidentė Dalia Grybauskaitė linkėjo jai būti ne tik pirmai regione ir didžiausiai tokio tipo šilumos tiekėjai, bet ir atsakingo verslo pavyzdžiu. Deja, aiškėja, su atsakingumu „Fortum“ veikla prasilenkia.

Elektrinės „Fortum Klaipėda“, valdomos Suomijos koncerno, statybų projektą prieš kelerius metus uostamiesčio politikai palaimino su sąlyga, kad šiukšlės bus vežamos tik iš Klaipėdos regiono, o kaip kuras bus naudojamos ir medienos atliekos. Atliekos jėgainės deginamo kuro struktūroje sudaro apie 50 proc., 30 proc. sudaro biokuras (medienos drožlės), likusią - pramoninės atliekos.

Termofikacinė jėgainė šilumą tiekia į Klaipėdos miesto centralizuotą šilumos tiekimo sistemą. Elektros energija tiekiama į Lietuvos elektros energijos tinklus. Jėgainės elektrinė galia - 20 MW, šiluminė - 50 MW ir papildomi 13 MW yra gaunami iš išeinančių dūmų žiemos laikotarpiu panaudojant kondensatorių. Jėgainė per metus pagamins apie 140 GWh elektros energijos ir apie 400 GWh šilumos energijos - maždaug 40 proc. Klaipėdos šilumos vartotojams reikalingo šilumos kiekio.

Šiuo metu visas komunalines atliekas jėgainės darbuotojai atsiveža iš regioninio Dumpių sąvartyno, priklausančio KRATC, į kurį gabenamos atliekos iš Klaipėdos regiono. Nuo 2009 metų į Dumpius vežamos komunalinės ir pramoninės atliekos iš visų apskrities savivaldybių.

Pagal ilgalaikę sutartį KRATC į elektrinę per metus turi patiekti ne mažiau kaip 100 tūkst. tonų atliekų. Tačiau gamykla pajėgi sudeginti dar tiek pat, jeigu tik tam gautų politikų sutikimą.

Prašys koreguoti leidimą

Jau pradėta ieškoti galimybių pakeisti Lietuvoje galiojančią atliekų tvarkymo sistemą, nors prieš ateidama suomių kompanija „Fortum“ su ja besąlygiškai sutiko. O besiteisindami dėl dvigubai galingesnės deginimo įrangos įtikinėjo, jog statoma su perspektyva, nes 2030-aisiais Klaipėdos regione neva gyvens gerokai daugiau žmonių.

Dabar šie įtikinėjimai panašūs į akių dūmimą. Bendrovės „Fortum Klaipėda“ direktorius Juozas Doniela „Respublikai“ teigė, kad įmonė šiuo metu vietoj trūkstamų atliekų degina biokurą. Šio verslo esmė: už priimamas atliekas jėgainei sumokami pinigai, dar uždirbama ir už parduodamą energiją. O biokurą jau tenka pirkti patiems, tad gerokai padidėja ir kuro sąnaudos, ir investicijos į atliekų deginimo įrangą nebetenka prasmės.

J.Donielos teigimu, jėgainė pajėgi priimti viso Vakarų regiono šiukšles. Yra norinčiųjų atliekas vežti ir iš tolimesnių regionų, tačiau jų priimti jėgainė neturi teisės.

„Yra galimybė koreguoti leidimą, tad planuojame pateikti prašymą, kad būtų leidžiama deginti atliekas ir iš kitų regionų, - teigė J.Doniela. - Tai, ką deginsime, natūralu, turės įtakos ir mūsų pagaminamos šilumos savikainai“.

Ar neatsitiks, kad gavus leidimą atsivežti šiukšlių iš kitų regionų, į Klaipėdą, turinčią uostą, bus importuojamos atliekos ir iš Skandinavijos? J.Doniela įtikinėjo, kad niekas neleidžia komunalinių atliekų eksportuoti ar importuoti: „Deginti kai kurios kitos šalys įsiveža tik iš komunalinių atliekų pagamintą kietąjį kurą“.

„Iš pat pradžių buvo aišku, kad komunalinių atliekų jiems neužteks. Tad perspektyvoje galima galvoti apie aplinkinių rajonų atliekų deginimą įmonėje „Fortum Klaipėda“, tačiau prieš tai turės būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas, ar tai nedidins užterštumo, kitaip jie negaus licencijos priimti atliekas.

Lietuvoje yra numatyta pastatyti dar 2 panašias atliekų deginimo įmones ir pagal turimą atliekų kiekį tai bus pakankama, juo labiau kad vis daugiau atliekų pagal europinius įsipareigojimus ateityje turės būti perdirbamos ir sudeginamos tose trijose deginimo stotyse, o sąvartynų turės mažėti. Jokių atliekų iš kitų šalių čia tikrai nevešime. Juo labiau kad Seimo rudens sesijoje pradėsime svarstyti naują Atliekų įstatymo redakciją, kur bus sudėti visi saugikliai - tikrai nenusirisime iki to, kad į Lietuvą būtų vežamos atliekos. To nebus“, - „Respublikai“ sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.


„Esminis klausimas, kuris man neduoda ramybės: Klaipėdoje degintojams komunalinių atliekų trūksta, o Lietuvoje planuojame statyti dar dvi deginimo gamyklas. Jeigu sudėti visų trijų įmonių deginimo galimybes, galingumus, kyla klausimas, kam mes investuojame ir statome atliekų perdirbimo gamyklas, kurių pradiniame projekte buvo numatyta pastatyti net 10. Jeigu statome perdirbimo gamyklas, kam tada mums trys atliekų deginimo įmonės - juk deginti liktų tik apie 20 proc. atliekų?

Aš nemanau, kad Lietuva turėtų tapti valstybe, importuojančia atliekas ir teikiančia kitoms atliekų deginimo paslaugas. Apie tai kažkodėl nebuvo pagalvota kuriant atliekų perdirbimo strategijas. Esu tikras, kad visus šiuos planus dėl atliekų tvarkymo ateityje būtina peržiūrėti“, - sakė Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.