Šulinio vandens tyrimas - niekinis?

Hieroglifus šifruoja patys

„Negana to, kad vandens nebetiria Kretingoje – mėginiams skirtą vandenį tenka pačiam nuvežti į laboratoriją Klaipėdoje. Sugaišti nemažai laiko, bet ir sumokėjęs nemenką sumą, gauni tokį atsakymą, kuris eiliniam žmogui nesuprantamas“, - rodydamas laboratorijos išrašą, piktinosi R.Skiparius.

Jis sakė už tyrimą sumokėjęs 54 Lt ir pageidavęs, kad ištirtų, ar vandenyje nėra kenksmingų bakterijų ir nitratų. Atsakymas buvęs tik toks: E coli KSV/100 ml – 2, žarnyniniai enterokokai KSV/100 ml – 12, nitratai mg/l – 0,01.

„Daugiau - jokio komentaro,gerai, kad pagal specialybę esu veterinarijos gydytojas ir susigaudau, ką šie hieroglifai reiškia. O šiaip žmogus gauna tokį atsakymą, ir pats privalo susirasti, kas jį pakomentuotų“, - tvirtino skaitytojas.

Ekologinį privatų ūkį populiarinantis R.Skiparius įsitikinęs, kad tokios biurokratų sukurtos kliūtys neskatina žmonių bent kas kelerius metus išsitirti savų sodybų šachtinio vandens: „Kol susirandi, kas tiria, kol nuveži vandenį, sugaišti didžiąją dalį dienos, kuri kaimo žmogui per darbymetį yra ypač brangi. Sumoki mokestį už tyrimą, dar - kelionės išlaidos, žiūrėk - jau šimtinės ir nebėra. Tad žmonės ir nelinkę žinoti, ką geria, ir užterštu vandeniu nuodija save bei savo vaikus“.

Vandens tyrimą prilygino kraujo tyrimui

Kretingos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Normantas Žeimys paaiškino, jog vandens tyrimas iš esmės yra labai brangus procesas, kuris atliekamas tik specialiose Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijose.

Kretingiškių vanduo tiriamas šio instituto Klaipėdos teritoriniame skyriuje.

„Vandens tyrimo įranga yra labai brangi, kainuoja ne vieną milijoną, brangūs ir reagentai. Vien palaikomiesiems kontroliniams tyrimams per 1 metus išleidžiama apie 0,5 mln. Lt. Sovietmečiu, kai valstybė pinigų neskaičiavo, laboratorijos būdavo įrengtos kone visuose Visuomenės sveikatos centruose. Po 2000-ųjų reorganizacijos vandens tyrimo funkcija priskirta mūsų tarnybai“, - kalbėjo N.Žeimys.

Jis tvirtino, jog vandenį norinčiam išsitirti asmeniui jų tarnyboje išduodama mikrobiologiniams tyrimams skirta sterili tara, tačiau vandenį į laboratoriją reikia nusivežti patiems.

„Mūsų tarnyba neturi lėšų, kad vežiotų ištirti privačių šulinių vandenį. Juk jeigu žmogui reikia išsitirti kraują, niekas pas jį neatvažiuoja paimti kraujo, jis vyksta į laboratoriją pats, - palygino N.Žeimys ir pridūrė. - Jeigu valstybė skirtų mums daugiau lėšų, patys ir iš kaimo šulinių galėtume vandenį surinkti“.

Biurokratų pasipinigavimas

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovė Virginija Grigalauskienė paaiškino, jog tyrimų išvados yra pateikiamos raštiškai už papildomą mokestį: valstybės patvirtintas įkainis už tai - 23 Lt.

„Tam, kad raštiškai pateiktume išvadas, būtina surasti reglamente nustatytas normas, ir pagal jas sulyginti konkrečius tyrimų duomenis“, - papildomą užmokestį bandė pateisinti V.Grigalauskienė.

N.Žeimys nekomentavo nustatytos laboratorinių tyrimų tvarkos: „Į jų virtuvę aš nelendu“, - pasakė patikindamas, jog jų tarnybos darbuotojai neatsisako pakomentuoti žmonėms iš laboratorijos gautų atsakymų.

Idealiai švaraus vandens nėra

Paklaustas, kiek dažnai kretingiškiai tiria savo šachtinių šulinių vandenį, N.Žeimys atsakė, jog išsitirti gręžinių vandenį pageidauja kone visi naujakuriai, tačiau tai nėra masinis reiškinys.

N.Žeimys taip pat paaiškino, jog idealiai švarus vanduo šuliniuose – neįmanomas, jo sudėtis kinta per pavasario polaidžius bei rudens liūtis.

„Ne be reikalo gyventojai raginami jungtis prie centralizuotų tinklų. Į vandentvarkos projektus yra investuojamos milžiniškos lėšos: statomi ne tik filtrai, bet ir vandens nugeležinimo, nufluorinimo įrenginiai. Ir labai apmaudu, kai gyvenvietėse žmonės vangiai tesijungia prie centralizuotų tinklų, - pavyzdys – Pryšmančiai, kur investuoti milijonai, o teprisijungė per 50 individualių namų savininkų“, - sakė N.Žeimys.

Vandens tyrimo procesą jis vertina nevienareikšmiškai: „Esame bandę išsiaiškinti geriamojo vandens situaciją rajone, tačiau žmonės specialistus nenoriai teįsileisdavo į savo sodybas: kas jūsų prašė, mums ir taip gerai, replikuodavo“.