Su internetiniais piratais kovojama mažais žingsneliais

LANVA pirmininko pavaduotojas Vytas Simanavičius teigia, jog internete siaučiant piratams nukenčia ne tik produkto kūrėjai, gamintojai, teisių turėtojai, bet ir visa valstybė bei patys vartotojai.

Kodėl piratavimas yra blogai? Daugelis įsivaizduoja, kad, pavyzdžiui, filmo parsisiuntimas iš "torrent" tipo puslapio lyg ir niekam nekenkia - pasižiūriu, tačiau juk niekam neparduodu.

Jeigu filmas, muzika ar kas kitas siunčiamas iš FTP serverio be licencijos, kūrinys atgaminamas nelegaliai. Tada nukenčia gamintojas ir kūrėjas. Jeigu, sakykim, siunčiatės per "torrent" tipo puslapius, ar per kitą panašų protokolą, vadinasi, dalinatės su kitais ir neteisėtai, be leidimo padarote kūrinį viešai prieinamą. Tokiu atveju, jau ne tik jūs parsisiunčiate kūrinį, bet ir platinate jį kitiems. Baudžiamajame kodekse numatytas neteisėtas kūrinio ar jo dalies atgaminimas. Nenurodyta, kokia ta dalis, vadinasi, užtenka ir pačią mažiausią dalį duoti kitam - pažeidimas yra.

Kokios apskritai yra piratavimo priežastys? Ar tai lietuvių tautos bruožas - viską gauti nemokamai, ar visa tai lemia valstybės ekonominė padėtis?

Aišku, piratavimo mastai labai priklauso nuo valstybės ekonominės padėties. Tačiau prieš keletą metų atlikome monitoringą, tai Lietuva tikrai nėra iš tų šalių, kur daugiausiai pirataujama. Skandinavijoje piratinių tinklalapių yra gerokai daugiau ir vartotojai tikrai gausiai siunčiasi ir dalinasi kūriniais. Užsieniečiai piratauja tiek pat, kiek ir lietuviai. Tačiau kainų mažinimas piratavimo mastų nepakeis, nes interneto paslaugų verslas užsidirba pasiimdamas dalį kito verslo. Ir nukenčia ne tik kūrėjai ir gamintojai. Valstybė praranda didžiulę dalį mokesčių. Nukenčia ir patys vartotojai. Mes esame paskaičiavę, jog vien "Forum cinemas" kino teatrams vienas piratinis tinklalapis padaro apie 20 mln. litų žalą. Žinoma, mes suprantame, kad galbūt tiek bilietų ir nebūtų nupirkta, tačiau jeigu 10-20 proc. vartotojų vietoj parsisiuntimo eitų į kiną, tai teisių turėtojai gautų nemažai pelno. O dabar šnekama, kad bilietai brangūs. Taip, nes didėja kaštai, kadangi daug kas siunčiasi ir mažėja žmonių, einančių į kino teatrą.

2009-aisiais įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimai, susiję su informacijos sklaida, ir pasirašytas Lietuvos intelektinės nuosavybės rinkos etikos kodeksas. Ar tai turėjo kokios nors įtakos? Gal šiuo metu piratų pagaunama ir nubaudžiama daugiau?

Piratus ir gaudome, ir baudžiame. Yra pradėta nemažai ikiteisminių tyrimų, bet jie gali tęstis metus ar ilgiau. Visas procesas užtrunka. Yra keletas bylų Vilniuje ir Kaune, kurios vyksta jau apie porą metų.

Plačiai nuskambėjęs atvejis, kai Kauno policijai buvo perduoti, įtariama, nelegaliai programinę įrangą bei muziką siuntusių vartotojų kompiuterių identifikavimo (IP) adresai, kurių surinkta per 100, jau išnagrinėtas ir priimta neskundžiama galutinė išteisinanti nutartis. Tačiau tai nereiškia, kad viskas susiklostė nesėkmingai. Tai buvo pirmasis bandymas taikyti pasikeitusias įstatymo nuostatas, pirmoji byla. Mes pateikėm pirminius įrodymus, tačiau tų papildomų įrodymų, kuriuos vėliau surinko policija, teismui neužteko.

Tačiau analogiškoje byloje buvo nubaustas klaipėdietis. Vartotojas "torrent" tipo tinklalapyje parsisiuntė lietuvišką filmą "Zero 2", taip savaime išplatindamas jį kitiems vartotojams. Jis už autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimą nubaustas 1000 litų bauda.

Ar tikrai nebūtina siųstis didelių kiekių kūrinių ir juos platinti, arba "vogti" brangią programinę įrangą, kad būtum nubaustas? Negi užtenka vieno vienintelio filmo ar dainos?

Kiekvienas parsisiuntęs ir pasidalinęs bent nedidele dalimi kūrinio gali būti nubaustas. Tačiau, aišku, čia yra svarbu įrodymai ir jų surinkimas. Šiuo metu Kaune nagrinėjama dar viena byla, taip pat susijusi su filmo "Zero 2" parsisiuntimu ir platinimu. Šiuo metu laukiama ekspertizės. Mūsų pirminė medžiaga buvo pateikta policijai, ji atliko patikrinimą, buvo paimtas kompiuteris. Kiek man žinoma, tuomet buvo nustatyta, kad buvo siųsta ir dalintasi dar daugiau kūrinių. Įrodžius, kad buvo vykdomas jų skleidimas, atsakomybė gali tekti ne tik už tą vieną filmą, o už visus, kurie buvo aptikti.

Jeigu kūrinių vertė neviršija 100 MGL - 13 tūkst. litų - gresia administracinė atsakomybė, per 13 tūkst. litų - jau baudžiamoji. Administracinė bauda - nuo 1000 iki 2000 litų, baudžiamojoje teismas nusprendžia pagal civilinius ieškinius. Šitoje srityje einasi gana sėkmingai ir pažeidėjai nukenčia tikrai nemažai.

Administraciniam teismui užtenka to, kad vartotojas, parsisiuntęs kūrinį, padarė jį prieinamą internete. O baudžiamajame kodekse numatyti komerciniai tikslai. Tačiau jie nebėra suprantami taip siaurai, kaip anksčiau - nupirko, pardavė ir viskas. Dabar komerciniai tikslai tokie, kuriais žmogus siekia tiesioginės arba netiesioginės ekonominės naudos. Jeigu parsisiuntei kūrinį ir juo pasidalinai, tai tą netiesioginę ekonominę naudą ir gavai. Nepirkai kūrinio ir sutaupei pinigų. Taigi ši įstatymo nuostata yra labai palanki, ir komercinius tikslus įrodyti dabar daug paprasčiau.

Buvo kilę daugybė diskusijų ne tik tarp vartotojų, bet ir tarp interneto paslaugų teikėjų. Daugelis jų tikino, kad vartotojų tikrinimas, jų IP adresų perdavimas pažeidžia privatumą. Kuo grįstos šios kalbos?

Susidaro paradoksas - pirataujama nesilaikant jokių įstatymų, tačiau renkant duomenis apie pačius pažeidėjus tuoj pat kyla pasipiktinimo banga apie jų pažeidžiamas teises. Kalbos apie privatumo pažeidimus yra visiškai be jokio pagrindo. Pasklidus šiai žiniai, interneto paslaugų teikėjai susisiekė su mumis šiuo klausimu. Mes kreipėmės į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir ji patvirtino, kad IP adresų išdavimas jokio įstatymo nepažeidžia. IP adresas savaime nėra joks asmens duomuo. Pažiūrėkite, kiek yra tinklalapių, kur prie vartotojų komentarų rodomas jų IP adresas. Vadinasi, tie tinklalapiai turėtų pažeisti komentatorių teises, tačiau to nėra.

Internetas yra toks dalykas, kad visos dvejonės kyla nesant specialių žinių. Dažnai yra interpretuojama, kad LANVA renkami duomenys pažeidžia įstatymus. Žmonės nežino, kad mes nesinaudojame jokia specialia programine įranga, kuri pažeistų kažkieno teises. Jeigu žmogus kūrinį siunčiasi per "torrent" tipo puslapį, jis prieš įdiegdamas jo protokolą sutinka, kad tai, ką jis parsisiųs, bus prieinama naudotis kiekvienam, kad visi duomenys, ką jis siunčiasi ir kuo su kitais dalinasi, bus viešai matomi, kad bus matomi IP adresai. Jeigu jis sutinka, kad visa tai bus viešai paskelbta, tai čia nėra kažkoks slaptas stebėjimas. Mes naudojamės paieškos sistemomis, kurios yra viešos. Nusistatyti IP adresą ir kokiam interneto paslaugų teikėjui jis priklauso viešai gali bet kuris interneto vartotojas.

Kodėl kovos su piratavimu skatinimas prieštaringai vertinamas ir pačių interneto paslaugų teikėjų? Kodėl jie nesutinka pasirašyti Lietuvos intelektinės nuosavybės rinkos etikos kodekso?

Pagal kodeksą, jie turi įsipareigoti neteikti paslaugų, kurios pažeidžia autorių ir gamintojų teises. Vieša paslaptis, kad daugelis interneto paslaugų teikėjų leisdami vartotojams piratauti gauna pelną ir taip vysto savo verslą. Jeigu pasirašytų etikos kodeksą, jie turėtų vykdyti savanorišką interneto vartotojų monitoringą ir suteikti reikiamus duomenis pareigūnams. O jie, aišku, to nenori. Realiai jie vysto savo verslą kito verslo sąskaita.

Lietuvos intelektinės nuosavybės rinkos etikos kodeksą yra pasirašę nemažai įmonių ar kitokių organizacijų, tačiau tai daugiausiai yra gamintojai, kurie šioje situacijoje labiausiai ir nukenčia. Tačiau iš interneto teikėjų pasirašė tik viena vilniečių įmonė.

Kokių tolimesnių žingsnių žada imtis LANVA?

Planuojame kalbėtis su Vyriausybės institucijomis. Tas dialogas jau ir dabar vyksta, tačiau procesas gana lėtas. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos yra atsakingas už interneto priežiūrą.

Šiuo metu vyksta procesas dėl vieno "torrent" tipo puslapio, apie kurį esame surinkę ir perdavę informaciją. Mes prašėme minėto komiteto, kad įpareigotų interneto paslaugų teikėjus uždrausti prieigą prie šio puslapio informacijos, nes tai pažeidžia autorių ir gamintojų teises. Gavome patvirtinimus ir iš Amerikos Holivudo kompanijų, kad tas tinklalapis yra nelicencijuotas, neturi teisių platinti kūrinius. Mes surinkom visus reikalingus dokumentus ir laukiam sprendimo. Jis turėtų būti priimtas netrukus, gal net šią savaitę.

Ta prieiga prie puslapio informacijos gali būti užblokuota visai nesudėtingai. Aišku, jeigu būtų daug tokių blokuotinų tinklalapių, tai jau būtų kitas klausimas. Reikėtų daryti duomenų bazę, nuolat ją atnaujinti. Bet tai yra pradžia. Jeigu mums pavyks pasiekti tą blokavimą, tegul bus efektyvumas nors apie 30 proc., tai jau bus labai gerai.