Statybų sustabdymas Palangoje neleidžia ateiti investicijoms

Prieš 4 metus Palangoje ir Šventojoje penkių pastatų statybos sustabdytos be pagrindo, kadangi pradėtos buvo gavus visus reikalingus dokumentus, dabartinė situacija neleidžia Palangos pasiekti IKEA kompanijos investicijoms, siekiančios 120 mln. litų, sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Pasak mero, IKEA kompanija Palangoje pradėjo statyti sveikatingumo centrą, į kurį jau buvo investavusi apie 20 mln. litų, o iš viso investuotų apie 120 mln. litų. Kompanija jau buvo pradėjusi statyti požeminę automobilių aikštelę, kurios vietoje, prieš ketverius metus sustabdžius statybas, dabar "telkšo didžiulė bala ir plaukioja gulbės".

"Šiandien jau ketveri metai yra užstrigusi IKEA kompanijos investicija, 120 mln. litų, kurie ateitų į Palangos infrastruktūrą. Tai yra viešbučiai, tai yra sanatorija, tai yra SPA centrai, tai yra miesto infrastruktūra, kuri jau ketverius metus būtų kūrusi naujas darbo vietas ir mokėjusi valstybei mokesčius. Šiandieną viskas yra sustabdyta, yra paprasti griuvėsiai", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė Palangos meras.

Pasak jo, statybas sustabdė tos pačios institucijos, kurios prieš tai joms buvo davusios leidimus - Statybų inspekcija ir Kultūros paveldo departamentas. Jos kreipėsi į teismą, prašydamos "ginti viešąjį interesą". Tai jos padarė besiremdamos 1999 m. Palangos specialiuoju planu, nors teismas, Š. Vaitkaus teigimu, ir pripažino, kad jis yra tik rekomendacinio pobūdžio.

"Tos statybos iš esmės yra įteisintos. Visų institucijų - tiek Kultūros paveldo departamento, tiek Statybų inspekcijos, tiek buvusios apskrities, tiek savivaldybės - visų institucijų reikalingi parašai yra. (...) Nė vienos nelegalios statybos be valdininkų parašų ten nėra. (...) Yra traktuojama, kad buvo pažeista rekomendacinio pobūdžio, kaip pripažino Aukščiausiasis teismas, Palangos specialusis planas, kurį 1999 m. priėmė Palangos miesto savivaldybė, neva jis yra pažeistas. Tuo pagrindu yra atiduota bylai prokuratūrai, kuri gina viešąjį interesą", - kalbėjo Palangos meras.

Jis pažymėjo, kad šioje situacijoje iš esmės bylinėjasi valstybė su savivaldybe, o tie, kurie nori vykdyti statybas, gali pareikšti pretenzijas, kadangi negali vykdyti statybų, nors leidimus gavo.

"Iš esmės bylinėjasi valstybė su valstybe. Statytojai yra kaip tretieji asmenys. Nenormalu yra, kada savivaldybė su valstybe bylinėjasi tarpusavyje, o tretieji asmenys po to gali pareikšti finansines pretenzijas, nes yra teisėti statybų leidimų turėtojai", - pabrėžė Palangos meras.

Pasak mero, Vyriausybė siūlo situaciją išspręsti "taikos sutartimi" ir tam jis pritartų. Atitinkami sprendimai turėtų būti priimti kitą savaitę, pataisius formuluotę.

"Vyriausybė, matydama, kad valstybė bylinėjasi su valstybe, siūlo šitas peripetijas pabaigti taikos sutartimi. Tai yra siūlymas, tai nereiškia, kad tai yra tų statybų įteisinimas. Tai turėtų būti procesas, kad iš esmės statytojas derina projektinius pasiūlymus, gal netgi patį projektą su Kultūros paveldo departamentu, Statybų inspekcija randa kompromisą ir pasirašo taikos sutartį. Dar tokia yra nuostata, kad statytojas nereiškia valstybei ar savivaldybei jokių finansinių ar kitų pretenzijų. Tai yra protingas sprendimas. Kuo daugiau tempsis laikas, tuo daugiau nuostolių būtent valstybei", - aiškino Š. Vaitkus.

Palangos meras taip pat teigė, kad situacija dėl šių penkių statinių iš esmės skiriasi nuo situacijos dėl vadinamųjų A. Sabonio botelių Neringoje, kadangi šie buvo statyti UNESCO saugomoje teritorijoje, kur statybos negalimos, tuo tarpu Palangoje ir Šventojoje statybos vykdytos teritorijose, kurios nėra saugomos kultūros paveldo teritorijos.

"Tie taikos susitarimai galėjo būti sudaryti ir anksčiau, tačiau atsidūrė aklavietėje abi pusės, ir taikos susitarimai tarsi yra nesiūlomi. Aš tikiuosi, kad Vyriausybės rekomendacija, šiuo atveju tik rekomendacija, sudaryti tuos taikos susitarimus prives prie to, kad jie bus sudaryti", - situaciją komentavo Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis.

Pasak jo, šiuo atveju nuolaidų padaryti privalo abi pusės: valstybės institucijos geranoriškai žiūrės į patį procesą ir ieškos sprendimų, o kita pusė pakeis projektus taip, kad statiniai darytų kuo mažesnę žalą.

D. Matulionis pripažino, kad visiems penkiems statiniams buvo išduoti leidimai ir nė vienas pastatas nebuvo statomas nelegaliai, taigi jeigu susitarti nepavyks, statybų vykdytojai gali reikalauti pinigų iš Vyriausybės. Todėl, kanclerio nuomone, labai svarbu, kad susitarti pavyktų.