Stasys Kropas: žmonės į skolas klimpsta dėl godumo

Gąsdinanti situacija

Kredito įstaigų atstovai paskelbė, jog nerimą ima kelti vis didėjantis pradelstų skolų skaičius. Lietuvoje net 240 tūkst. asmenų ilgiau nei mėnesį vėluoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Daugiausia gyventojų skolos augo bankams. Jiems gyventojų skolos lieka didžiausios. Taip pat vis labiau įsiskolinama komunalinių paslaugų įmonėms, vartojimo kreditų ir lizingo bendrovėms. Pradelstų skolų suma jau viršijo 3 milijardus litų. Naujų skolininkų, kurie niekada neturėjo uždelsto mokėjimo, balandį padaugėjo 11 tūkst.

„Šiandien darbo rinkoje yra 1 mln. 200 tūkst. žmonių. Ketvirtis milijono turi pradelstus mokėjimus. Neigiamas įrašas kredito istorijoje užkerta kelią jiems ateityje gauti paskolas, pirkti daiktus išsimokėtinai ar naudotis ryšio paslaugomis”, - „Vakaro žinioms” sakė kreditų biuro „Creditinfo Lietuva” atstovas Marius Zaikauskas.

M.Zaikausko teigimu, pradelstų skolų apimtis rodo, jog Lietuva gali susidurti su ekonominėmis problemomis netolimoje ateityje. „Mūsų ekonomikos variklis buvo eksportas, o šiais metais mažiau eksportuojame ir daugiau importuojame. Pinigai išeina iš mūsų. Visos viltys susietos su mūsų pačių ekonomikos augimu ir vidaus vartojimu. Bet žinant, kiek žmonių turi neigiamas kredito istorijas, mums reikėtų pirma išsispręsti problemas su esamomis skolomis. Apie ryškesnį vidaus vartojimo pagyvėjimą šiais metais kalbėti nėra pagrindo”, - sakė jis.

Prasiskolina jaunimas

Kredito įstaigos pažymi, kad vis daugiau jaunų žmonių neišgali sumokėti savo skolų. „Nerimą kelia didėjančios jaunimo skolos. Labai jauni žmonės anksti susigadina savo kredito istorijas. Vėliau pasekmės gali būti liūdnos. Jiems kyla sunkumų gauti studijų paskolas arba kreditus pradėti nuosavam verslui”, - sakė M.Zaikauskas.

Jaunimo lengvabūdiškumą lemia atsainus požiūris į paskolas. „Nemažai jaunų žmonių nesupranta, kad tokie pradelsti mokėjimai yra fiksuojami asmens kredito istorijose. Jie niekur nedingsta. Tokius duomenis kreditoriai mato. Svarbu suprasti, kad skolinti pinigai nėra žmogaus pajamos. Problema yra ir jaunimo nedarbas. Šiuo metu nedirba trečdalis jaunų žmonių, todėl visiškai natūralu, kad jie tiesiog neturi iš ko atiduoti pasiskolintus pinigus”, - teigė kreditų biuro atstovas.

Finansų analitiko Vladimiro Trukšino nuomone, problemos rimtumą rodo ir vis didėjantis jaunimo emigracijos mastas. „Tai būdas dingti iš šalies, kurioje negali užsidirbti tiek, kad galėtum vykdyti kreditinius įsipareigojimus. Pažiūrėkite, kiek emigrantai atsiunčia pinigų. 2011 m. jų siunčiamos lėšos padidėjo 11 proc. Bendra suma artėja prie 5 milijardų litų, ir tai tik ledkalnio viršūnė. Žmonės užsienyje uždirba pinigus, ten kelia ekonomiką, o čia parsiunčia uždirbtus pinigus grąžinti skoloms”, - „Vakaro žinioms” sakė ekonomistas.

Augina BVP

Finansų analitikas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos gyventojų pajamos realiai nedidėja. „Žmonių uždarbius suvalgo infliacija. Vis didesnę dalį turime išleisti būtiniausioms reikmėms, todėl taupymui arba skoloms atiduoti pinigų lieka vis mažiau”, - sakė jis.

Tuo tarpu Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos ekonomistas Virgilijus Rutkauskas „Vakaro žinioms” paaiškino, kad net ir prasiskolinę gyventojai prisideda prie vartojimo mokėdami palūkanas arba pradelstoms skoloms skirtas lėšas išleisdami sau. „Pasiskolinęs asmuo paskolą suvartoja greitai ir taip prisideda prie ekonomikos augimo. Jeigu asmuo pasiskolina, tačiau vėliau vengia grąžinti paskolą bankui, o visas gautas pajamas suvartoja, jis tampa blogu skolininku, bet prisideda kur kas daugiau prie ekonomikos augimo. Per mėnesį namų ūkiai sumoka apie 100 mln. litų vien palūkanų bankams, o tai yra apie 1 proc. bendrojo vidaus produkto per metus”, - sakė jis.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas „Vakaro žinioms” teigė, jog dėl pradelstų skolų kalti patys gyventojai. „Dabar bankai skolina atsakingiau. Trys ketvirtadaliai į bankus ateinančių žmonių pirmiausia klausia, kiek daugiausia jie gali gauti paskolos, o ne kiek skolintis būtų racionalu. Visuomenei dar trūksta finansinio išprusimo”, - aiškino jis.

S.Kropas tikino, jog žmonėms kur kas didesnių problemų kyla ne dėl bankų, o dėl greitųjų kreditų bendrovių. „Bankų veikla griežtai reglamentuota. Tačiau gavę neigiamą atsakymą bankuose žmonės dėl paskolos eina į kredito unijas ir greitojo kredito bendroves, kurių veikla ne taip griežtai kontroliuojama”, - nuogąstavo jis.

Eugenijus Laurinaitis - gydytojas psichoterapeutas:

Skola žmogui daro dvigubą poveikį. Pasiskolinti pinigai trumpam suteikia galios iliuziją. Žmogus suvokia, jog turi pinigų savo norams patenkinti. Kita vertus, žmogus ima suprasti, kad skolą reikės grąžinti. Tai sukuria dvasinį diskomfortą.

Noras turėti tuoj pat yra labai natūralus. Mes jį atsinešam iš ankstyviausios kūdikystės. Su šiuo instinktu susidoroti labai sunku. Noras turėti žmones verčia daryti daug įvairių poelgių, tarp kurių yra ir gana neracionalių. Pavyzdžiui, skolintis daugiau nei gali grąžinti, o tas veda į prasiskolinimą.

Toks elgesys rodo žmogaus asmenybės nebrandumą. Žmogus nemoka realiai vertinti ateities ir pasiruošti tam, kad skolą reikės grąžinti. Natūralu, jog skolinasi vis daugiau jaunų žmonių. Jų elgesys yra daug impulsyvesnis. Tai rodo, jog jiems nuo mažens nebuvo ugdomas suvokimas, kad laisvė ir atsakomybė yra dvi vieno medalio pusės. Pasinaudojus laisve, visada teks atsakyti už pasekmes.

Šiuos principus tėvai savo vaikams turi ugdyti nuo ankstyvos vaikystės. Ir tai daryti ne kalbėjimu, o pavyzdžiu. Galiu drąsiai tvirtinti, jog pasiskolinusių tėvų vaikai suaugę elgsis taip pat ir skolinsis labai laisvai, paprastai. Tai reiškia, jog besiskolinančiųjų Lietuvoje daugės.

Skolos apriboja žmogaus laisvę priimant kitus finansinius sprendimus ir sumažina dvasinę ramybę. Čia puikiai tinka nuo seno žinoma patarlė „Skola - ne žaizda, neužgis”. Darbe man teko sutikti žmonių, turinčių panašių bėdų, tačiau tokiais atvejais pačios skolos nėra pagrindinė problema. Dažniausiai pagalbos ieškoma, kai dėl skolų pradeda byrėti kiti dalykai.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"