Spindesys slėpė falsifikuotą prabangą

Pareigūnai į prabangių drabužių ir aksesuarų parduotuvę “Class VIP” sostinės Rotušės aikštėje sugužėjo pirmadienį, gavę operatyvinės medžiagos, kad ekscentrišku elgesiu garsėjantis M.Gelažnikas gali prekiauti falsifikatais.

Šimtai padirbinių

Vilniaus apskrities policijos vyriausiojo komisariato duomenimis, informacija pasitvirtino ir parduotuvės rūsyje aptikta net 108 vienetai padirbinių, pažymėtų garsiomis etiketėmis.

Patikrinimo metu nustatyta, kad kelnės, kostiumai, palaidinės, aksesuarai, pažymėti “Roberto Cavalli”, “Dolce&Gabbana”, “Max Mara”, “Louis Vuitton”, “Moschino”, “Tommy Helfiger”, “Hermes”, “Givenchy”, “Gucci”, “Amporio Armani” ir kitų firmų ženklais, tėra falsifikatai.

Dėl šių radinių garsaus verslininko parduotuvėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, iškelta baudžiamoji byla, M.Gelažnikas gali būti baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu, viešaisiais darbais, bauda arba laisvės apribojimu.

“Mane žino visas Milanas!”

Vakar “Class VIP” parduotuvė nustatytu laiku nebuvo atidaryta. Gerokai pavėlavęs pasirodė sutrikęs jaunas pardavėjas, o netrukus ir pats M.Gelažnikas.

“Nieko neatsitiko, o be to, aš nieko tiksliai dar ir nežinau, - vakar “Respublikai” sakė M.Gelažnikas. - Pareigūnai gavo skundą, kad parduotuvėje esantys prekių ženklai gali neatitikti savo tapatybės, o kai kurie drabužiai gali būti perdirbiniai.

Bet aš šį darbą dirbu 15 ar 18 metų, visi pas mane parduodami drabužiai turi kilmės dokumentus ir tik juos gaminantis fabrikas gali pasakyti, ar tai yra klastotės.

Kol nėra tokios ekspertizės, sakyti, kad prekiavau falsifikatais, neatitiktų tikrovės. Turiu sertifikuotus dokumentus, sąskaitas faktūras, tiek metų dirbau su Karlu Lagerfeldu, Robertu Kavaliu, mane žino visas Milanas!”

Aplinkui visi viską matė

Tuo tarpu aplinkui esančių prabangių drabužių salonų darbuotojai nė kiek nenustebo išgirdę apie policijos reidą M.Gelažniko parduotuvėje.

Vytautas Čepas - psichologas:

Liaudis tokius perdirbinius vadina paprasčiau - “fufliakais”, o turtuoliai, pasirodo, už tai moka didelius pinigus. Nematau nieko bloga, kad vadinamasis “elitas” tuo ir puošiasi.

Man baisu žiūrėti, kas save šiandien Lietuvoje vadina elitu. Tai nešvarių pinigų maišams į parankes įsikibusios moterys, instaliuotos į brangiausias sukneles. Jos daugiau ir neturi nieko - tik pinigus, sukneles ir aplinkui zujančius vadinamuosius “dizainerius” su apvaliais užpakaliukais.

Tai tėra tuštybės mugė, nes tikrasis elitas mūsų visuomenėje dabar ir neprasišviečia. Mano galva, elitas yra kuriantys žmonės - mokslininkai, universitetų rektoriai, gydytojai, tikri menininkai, bet jokiu būdu ne vartotojai su “Gucci” skudurais.

Tie patys tų vartotojų veidai šiandien mirga tuose pačiuose blizgančiuose žurnaluose, o tokius žurnalus pats ir vartojantis “elitas” už šį malonumą dar ir sumoka. Be pinigų jie jau kitą dieną taptų niekam neįdomūs.

Ar tuose žurnaluose matėte Marcelijų Martinaitį, ką tik mus palikusį Justiną Marcinkevičių? Ne, nes tikras elitas neturi laiko vaikščioti į vakarėlius ir stovėti prie ėdžių su nemokamais sumuštiniais ir vynu.

Pseudoelitas pagal finansinį pajėgumą gali sau leisti pirkti elitines prekes, tačiau taip nuperkamas tik išorinis blizgesys. Tie žmonės neblizga iš vidaus, jie neturi ką pasakyti, išskyrus tauškalus apie naują suknelę, pedikiūrą ir žurnalo viršelį.

Būdamas Seimo nariu, gaudavau kvietimų į priėmimus užsienio ambasadose. Iškart atsirasdavo kolegų parlamentarų, kurie pažįstamai poniai prašydavo nereikalingo kvietimo vien tam, kad ji visiems parodytų naują suknelę.

Tik taip esą “pakyla” tokio žmogaus statusas visuomenėje, o tai aš vadinu asmenybės raidos trūkumu. Žmogus turi rimtų psichologinių sutrikimų, jei jam svarbu net ne pats daiktas, o tik jo blizgesys, etiketė ir kaina.

Asmenybės raidos trūkumą išduoda ir, pavyzdžiui, kelių turtuolių žmonų pasivadinimas ponių klubu, kuris tik tuščiai kedena savo pačių plunksnas, bet jokios nei sau, nei visuomenei naudingos veiklos nevykdo.

Kartą amerikiečių rašytoją Viljamą Folknerį (William Faulkner) Nobelio premijos įteikimo proga pietų pakvietė JAV prezidentas Džonas Ficdžeraldas Kenedis (John Fitzgerald Kennedy). Literatas mandagiai atsisakė, paaiškindamas, kad jam, garbaus amžiaus žmogui, trenktis per visą šalį vien dėl pietų su nepažįstamais žmonėmis nėra jokio reikalo. Tai ir yra tikro elito pavyzdys.