"Sodra" pasitiki vyresnio amžiaus žmonės, jaunesni - pensijų fondais

Visuomenės apklausos tyrimo duomenimis, 19,8 proc. visų apklaustųjų norėtų dalį pensijos kaupti pensijų fondų sąskaitose, o 24,3 proc. gyventojų mano, kad jų pensija turėtų priklausyti nuo jų pajamų, todėl pensijai reikia kaupti tik pensijų fonduose.

Daugiau negu pusei šalies vyriausio amžiaus gyventojų pasisakant už pensijų mokėjimą tik iš "Sodros", su tuo sutiktų vos 16,5 proc. jaunesnių nei 29 m. respondentų ir 25,1 proc. 30-39 metų amžiaus apklaustųjų.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidento Šarūno Ruzgio teigimu, tyrimo rezultatai atskleidžia tai, kad jaunesni žmonės labiau pasitiki savo jėgomis ir norėtų turėti daugiau galimybių patiems kontroliuoti savo mokamus mokesčius į kaupiamą kapitalą būsimai pensijai. Tuo tarpu vyresni žmonės nori būti užtikrinti savo pragyvenimu ir tuo, kad jiems bus atlyginta už viso gyvenimo darbą.

"Problema ta, kad dabartinis jaunimas po kelių dešimčių metų nebegalės reikalauti to paties, kadangi pasikeitusi gyventojų amžiaus struktūra lems gerokai mažesnį dirbančiųjų skaičių, lyginant su pensinio amžiaus žmonėmis - "Sodra" surinks santykinai mažiau perskirstymui reikalingų lėšų", - tikino Š. Ruzgys.

Pasak jo, daugiapakopė pensijų sistema leidžia daugumai žmonių išvengti turto vertės svyravimo ir pajamų negavimo rizikos skirtingais valstybės ekonomikos pakilimų ir nuosmukių ciklo etapais. "Sodra" suteikia garantijų, kad žmogus, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo izoliuotas nuo darbo rinkos, senatvėje turėtų minimalų pragyvenimo šaltinį. O dirbantiesiems efektyvesnė pensijų fondų sistema, investuojanti pinigus ir ilgainiui galinti sukrauti didesnį kapitalą.

Abiejų kartų atstovams vieningai sutariant, kad politikai tiek ateitimi, tiek dabartimi turėtų rūpintis vienodai ir ieškoti subalansuoto pensijų klausimo sprendimo, tik 15 proc. apklaustųjų mano, kad valdžios atstovai, spręsdami šiandienes "Sodros" problemas ir negalvodami, kaip reikės pensijas mokėti didėjančiam pensininkų skaičiui ateityje, elgiasi teisingai.

Tyrimo duomenimis, 34,7 proc. respondentų įsitikinę, kad pirmiausia turi būti galvojama apie būsimų pensininkų ateitį, o 49,3 proc. gyventojų teigia, jog planuojant ateitį neturi būti pamiršta ir šiandienos situacija.

Net 60,3 proc. apklaustųjų mano, kad dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių, tuo tarpu 23,2 proc. respondentų vertina, kad pensijų sistema Lietuvoje neturi jokios įtakos emigracijai.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidento aiškinimu, Lietuvoje galima įžvelgti kartų konfliktą, kai vyresni žmonės yra šalininkai to, kad visi surenkami mokesčiai būtų plačiai išdalinti ir tokiu būdu atsirastų galimybė gauti didesnes pensijas, negalvojant apie valstybės ateities perspektyvas, o jaunesnė visuomenės dalis supranta, kad, jei socialinė sistema nebus subalansuota, po kelių dešimtmečių jų pensijos bus gerokai mažesnės.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas tikino, kad jaunesniam žmogui yra būdingas privatus taupymas, kad ilguoju laikotarpiu būtų uždirbamos palūkanos ne tik nuo sukaupto turto, bet ir nuo anksčiau uždirbtų palūkanų.

"Be abejo, siekti asmeninės naudos yra racionali žmogaus elgsena. Tačiau kuomet jaunesnių ir vyresnių žmonių interesai skiriasi, būtina ieškoti kompromiso - negalima rūpintis vienos kartos gerove, nuskriaudžiant kitus", - teigia A. Bakšinskas.

Šia apklausa taip pat nustatyta, kad 89,1 proc. gyventojų nepritaria Seimo sprendimui neapibrėžtu laikotarpiu į dirbančių asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc., vietoj 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio "ant popieriaus"). Iš jų 21,5 proc. teigia, kad sprendimui pritartų, jei būtų aiškus jo "galiojimo" laikotarpis ir kaip bus kompensuojamos sumažintos įmokos, dar 16,9 proc. respondentų sprendimui pritartų tik tuo atveju, jei būtų numatyta vėliau sumokėti dabar nepervedamus pinigus. Apskritai tokio žingsnio nepalaiko 50,7 proc. gyventojų.