Socialinių pašalpų milijardo litų gali ir nebereikėti

Socialiai remiami žmonės už gruodžio mėnesį paskutinį kartą gavo socialines išmokas, skirstytas centrinės valdžios. Nuo šiol paramos gavėjų garbė ir sąžinė - po savivaldybių, seniūnijų ir kaimo bendruomenių didinamuoju stiklu.

Apgavikus temps į šviesą

Seniūnijose parengiamieji darbai jau eina į pabaigą. Sudarytos komisijos, kuriose, be socialinių darbuotojų, dar dirbs seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai, mokyklų, kurias lanko nepasiturinčiųjų vaikai, atstovai. Jos bendradarbiaus su darbo birža, policijos pareigūnais, sveikatos priežiūros institucijomis, mokyklomis, kuriose mokosi paramos gavėjų vaikai, tikrins, kiek prašytojai turi turto, kokia jų buitis. Skaidresniame vandenyje apsukruoliams ir melagiams gali tekti pabrukti uodegas.

Biržų rajono Parovėjos seniūnijos seniūnė Gailutė Tamulėnienė teigia, kad kol kas su paramos prašytojais seniūnija kalbasi gražiuoju, tačiau konfliktų neabejotinai kils, nes žmonės per menkai domisi įstatymais ar jų išvis nežino, stokoja informacijos. Seniūnijoje yra nemažai fiktyvių skyrybų, įvykusių dėl socialinių pašalpų. Šeimos gyvena po vienu stogu, tvarko bendrą ūkį ir kartu augina vaikus, tačiau prašant paramos tapo norma deklaruoti, kad vaikus augina viena mama. Daug metų lengvai gaudami socialines pašalpas žmonės atprato dirbti.

Sąžiningai už minimalų atlyginimą dirbančioms tvarkingoms šeimoms labai sopėjo širdį dėl piktnaudžiautojų ar tinginių, išlaikomų valstybės, tačiau ką galėjo padaryti sąžiningas žmogus, jei tinginių dinastijas daug metų rūpestingai ugdė įstatymų leidėjai ir vykdytojai?

Nubyrėjo trečdalis

Akmenės rajono savivaldybė yra viena iš tų penkių, kurioms pirmiausia eksperimento tvarka Vyriausybė suteikė teisę pačioms skirstyti piniginę socialinę paramą. Sukaupta patirtis džiuginanti - dėl didesnio skaidrumo paramos prašytojų sumažėjo trečdaliu.

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas teigia, kad iki krizės socialinės paramos prašė 988 rajono gyventojai. 2010 metais prašytojų padaugėjo iki 3400. Kuo dosniau buvo dalijamos pašalpos, tuo aukščiau rajone kilo nedarbo lygis.

„Darbo birža, būdavo, sukviečia 30 bedarbių, nors darbdavys turi tik 5 laisvas vietas. Atvykimo dieną pusė kviestųjų lyg tyčia suserga. Pradėjome tikrinti, ar neatėjusiems sveikatos priežiūros įstaigose yra išrašyta tik pažyma ar nedarbingumo lapelis. Prašėme gydytojų atidžiau tikrinti sveikatą. Atėjusiųjų įsidarbinti darbuotojai klausdavo, kam nereikia darbo, kas atėjo tik dėl parašo, ir iškart pakildavo pusė rankų. Žmonės turėdavo nelegalių darbų ar šešėlinių verslų, tačiau slėpė pajamas, kad galėtų gauti socialines išmokas ir kompensacijas iš valstybės“, - teigia meras.

Daugiausia paramos gavėjų, net 400, Akmenės rajone patys atsisakė pašalpų, kai atsirado prievolė už jas atidirbti 40 valandų visuomenei naudingų darbų. Išaiškėjo, kad „bedarbiai“, važinėjantys į Norvegiją slaugyti vienišų senelių ar turintys kitus nelegalius darbus, gebėjo visai neblogai vaidinti socialiai remtinus. Norvegijoje senelių prižiūrėtojai dirbdavo tik tris savaites, paskui gaudavo atostogų, per jas grįžę namo susitvarkydavo reikalingus dokumentus ir vėl išvykdavo toliau uždarbiauti, o socialinės pašalpos gulė į jų sąskaitas. Tačiau kai atsirado prievolė už pašalpas padirbėti seniūnijose visuomenei naudingus darbus, šie žmonės apgaudinėti nebegalėjo - savo noru pasitraukė iš paramos gavėjų.

Dar 300 akmeniškių pasinaudojo įstatymų spragomis - užsiregistravę darbo biržoje ir pateikę prašymus gauti socialinę paramą, jau kitą dieną iš darbo biržos išsiregistruodavo, tačiau socialinės paramos skyriui apie tai nepranešdavo, todėl pinigai būdavo pervedami į sąskaitas.

200 nesąžiningų akmeniškių pašalpų gavimą teko sustabdyti, išsiaiškinus, kad neteisingai deklaravo pajamas. Tarkim, visas kaimas žino, kur yra autoservisas ir kiek kainuoja mašinų remontas, tačiau savininkas nerausdamas nurodo uždirbantis vos 100 litų per mėnesį ir gauna socialines išmokas bei kompensacijas. Vestuvių muzikantas, atgrojęs vienas vestuves, susižeria pusantro tūkstančio litų, tačiau deklaruoja nulines mėnesio pajamas ir be jokios gėdos pasinaudoja valstybės teikiamomis lengvatomis.

Naudojosi įstatymų spragomis

Yla iš maišo išlenda ir kurioziškai. Štai nemokamai mokykloje maitinamas vaikas iš neva skurstančios šeimos savaitę nesirodo klasėje ir atneša pažymą, jog pamokų nelankė dėl to, kad su tėvais atostogavo Turkijoje.

„Jei valstybė leidžia piktnaudžiauti, žmonės būtinai pasinaudos įstatymų spragomis“, - teigia Akmenės rajono meras V.Mitrofanovas.

Sugriežtinus paramos skyrimo kontrolę ir priežiūrą per metus Akmenės rajone sutaupyta 8,5 mln. litų. Iš 3400 pašalpų gavėjų liko tik 2000.

Sutaupytų pinigų nereikėjo grąžinti į valstybės biudžetą. „Svarbiausia ne taupyti socialinei paramai skirtas lėšas, o sugalvoti, kaip kuo daugiau žmonių užimti, kad jie atsisakytų įsidarbinti trukdančių įvairių priklausomybių. Per praėjusius metus 48 Akmenės rajono gyventojai sutiko gydytis nuo alkoholizmo. Po gydymo į šeimas buvo sugrąžinta 12 vaikų, atimtų dėl tėvų valdžios apribojimo. Gydymosi išlaidas savivaldybė apmokėjo iš sutaupytų lėšų. Viliamasi, kad į gydymą investuotos lėšos nenueis veltui, jei šie žmonės pradės dirbti.

Iš sutaupytų lėšų mokami priedai socialiniams darbuotojams, 20 proc. skiriama gyvenvietėms tvarkyti, kaimams apšviesti, kad žmonės jaustųsi saugesni. Kai žmonės mato, kad pinigai, kuriuos anksčiau pasiimdavo nesąžiningi jų kaimynai, atitenka visos bendruomenės reikmėms, keičiasi požiūris į piktnaudžiautojus - atsiranda nepakantumas sukčiaujantiems.