"Snorui" ir Ūkio bankui atminti. Visi kiaušiniai vienam krepšy

Bankrotai nepamokė 

"Snoro" ir Ūkio bankų bankrotai šluote nušlavė daugiau kaip 230 mln. litų, kuriuos ten laikė valstybės įmonės: pirmame pražuvo 34 įmonių 207 mln. litų, antras bankrotas paskandino 7 valstybės įmonių 29 mln. litų. Nuostoliai gali būti ir dar didesni - kvestionuojami 152 mln. litų UAB "Investicijų ir verslo garantijos" ir 21,7 mln. litų UAB "Žemės ūkio paskolų garantijų fondas" administruojamų fondų kreditoriniai reikalavimai.

Tačiau aiškėja, kad iš skaudžių pamokų mažai kas mokosi.

Finansų ir Ūkio ministerijų darbo grupė 2012 m. parengė finansinės rizikos valdymo gaires valstybės valdomoms įmonėms (VVĮ). Jos buvo tik rekomendacinio pobūdžio, tad nenuostabu, kad šįmet auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, jog beveik trečdalis iš patikrintų įmonių ir toliau tvarkosi su valstybės pinigais kaip pakliūva. Ne visur buvo išgirstas net elementarus finansinės rizikos ribojimo patarimas - nelaikyti "visų kiaušinių viename krepšyje". Valstybiniai auditoriai nustatė, kad 9 iš 29 tikrintų valstybės įmonių 80-100 proc. visų lėšų laikė vieno komercinio banko sąskaitose.

Taisytis neskuba

Valstybės auditorių surinktais duomenimis, tikrintos valstybės įmonės 2013 m. gruodžio 31-ąją komercinių bankų sąskaitose laikė beveik 1,2 mlrd. litų, 0,355 mlrd. litų investuota į terminuotuosius indėlius ir vertybinius popierius.

Pastaruoju metu kai kurie bankai nebemoka palūkanų už sąskaitose laikomų lėšų likutį arba jos labai menkos, todėl pinigai bankų sąskaitose nebeduoda grąžos. Tačiau ir VVĮ vykdoma investicinė veikla pastaraisiais metais sukuria tik neigiamą pridėtinę vertę.

Remiantis VVĮ ataskaitų duomenimis, 2011 m. iš šios veiklos visos kartu įmonės "uždirbo" minus 150 mln. litų, 2012 m. - minus 3 mln. litų, 2013 m. pavyko gauti 54 mln. investicijų grąžos, o per šių metų pirmą pusmetį vėl pasiektas 16,2 mln. litų neigiamas rezultatas.

Turto banko Valstybės valdomų įmonių valdymo koordinavimo skyriaus laikinojo viršininko Dainiaus Velykio teigimu, po valstybės auditorių kritikos beveik niekas nepasikeitė. Mat su Valstybės kontrole buvo suderinti pakankamai ilgi terminai, per kuriuos įmonėms leista susitvarkyti finansinės rizikos valdymą - kai kurias rekomendacijas numatyta įgyvendinti tik 2015 m. II ketvirtį.

Gali skolinti valstybei

Jei bankuose valstybės įmonės nieko gero neuždirba, galbūt galėtų laikinai laisvas lėšas paskolinti pačiai valstybei, kuri biudžeto ir "Sodros" skyles lopo paskolomis ir moka komerciniams bankams didžiules palūkanas?

Tvarkos aprašas, kaip Finansų ministerija gali valstybės vardu imti paskolas iš VVĮ, patvirtintas daugiau kaip prieš metus, tačiau minėta tvarka nė karto nebuvo pasinaudota. Kodėl? Finansų ministerija aiškino, esą valstybei nebuvo poreikio imti trumpalaikes paskolas.

Remigijus ŽEMAITAITIS, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas:

Jeigu valstybės įmonė investuoja ne į garantuotus Vyriausybės vertybinius popierius, o į privačių bankų obligacijas arba neaiškius finansinius produktus, tai arba tos įmonės vadovui trūksta gebėjimų, arba tokius sprendimus lemia korupciniai ryšiai.

Štai Ignalinos atominė elektrinė 90 mln. litų prarado "Snore", o paskui dar 15 mln. litų - Ūkio banke. Mano įtarimu, ten veikė tos pačios grupuotės, galimai nusikalstamos. Tik prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba arba neturėjo pajėgumų viską iki galo patikrinti, arba noro. Greičiau noro, nes filtrai, kokiuose bankuose laikyti lėšas, yra.

Tokiais atvejais, kai įmonės visiškai nediversifikuoja rizikos, ir rodo ištikimybę vienam bankui, mano galva, Finansų ministerija turėtų atimti tuos pinigus ir perduoti Lietuvos bankui pervesti į vertybinius popierius. Taip valstybė galėtų skolintis už 2 proc., o ne iš komercinių bankų už 9 proc.

Kitas dalykas - skolinti Finansų ministerijai vargu ar valstybės įmonės norės, nes pati ministerija sudaro tokias prielaidas, prievarta skolindamasi iš valstybės įmonių. Taip nuolat melžiamos Kelių fondo lėšas naudojančios įmonės: pernai "kitoms reikmėms" paėmė 240 mln. litų, šiemet numatė 190 mln. litų. Ką tai reiškia? Regioninės kelių įmonės numato, kaip dirbs per metus, pelno normą, o rugpjūčio mėnesį staiga pinigai atimami - negali nei kelio tiesti, nei remontuoti. Tų lėšų nesiruošiama grąžinti. Valstybė yra blogas klientas, nes dažnai piktnaudžiauja.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"