"Snoro" griuvėsių niekas neperka

Rugpjūčio pradžioje surengtose „Snoro“ banko nekilnojamojo turto varžytinėse pavyko parduoti tik 2 iš numatytų 40-ies objektų. Tarp jų buvo ir paskutiniai iš trijų prabangių „Snoro“ apartamentų sostinės senamiestyje, Gaono gatvėje. Džiaugiamasi, kad už 104 kv.m butą su vieta automobiliui požeminiame garaže pirkėjas pasiūlė 364 tūkst. eurų - 31,1 tūkst. daugiau, nei varžytinėse nustatyta pradinė objekto kaina. Bet pernai rudenį „Snoro“ įpareigota nekilnojamojo turto agentūra už minimą butą prašė beveik 389,322 tūkst. eurų - 18,3 tūkst. eurų daugiau, nei gauta pardavus.

Iš viso už 3 prabangius apartamentus Gaono g. „Snoro“ kreditoriai gavo 2,645 mln. eurų. O 2011 m. pabaigoje, kai bankui buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirto užsieniečio Nilo Kuperio (Neil Cooper) komanda suskaičiavo, kad bankas į šį turtą buvo investavęs net 17,58 mln. litų (beveik 5,1 mln. eurų).

Tačiau tuomet N.Kuperis, kurio kvalifikaciją taip liaupsino tuometės Vyriausybės ir Lietuvos banko atstovai, neskubėjo realizuoti brangaus turto, esančio čia pat, panosėje, o blaškėsi po užsienius, ieškodamas vertybinių popierių, abejotinų paskolų, ir pusvelčiui parceliavo „Snoro“ antrinių įmonių turtą. Pirmasis ištaigingas butas Gaono g. naujo savininko sulaukė tik pernai gegužę, antrasis - dar po mėnesio, o kaina, palyginti su investicijomis, krito perpus.

Kitų didesnių banko nekilnojamojo turto objektų kaina taip pat nusirito žemyn šimtais tūkstančių eurų vos per mėnesį. Pavyzdžiui, vaiduokliais virtusių administracinių ir gamybinių pastatų kompleksas sostinės Žirmūnų g. prie Neries žiemos uosto, kurio rugpjūčio 6-osios varžytinėse niekas nenorėjo pirkti už 1,578 mln. eurų, dabar siūlomas 158 tūkst. pigiau - už 1,42 mln. eurų.

Buvusios poilsio bazės Vilniuje, Žolyno g., pradinė kaina taip pat krito daugiau kaip 150 tūkst. eurų - dabar ji siekia 1,397 mln. eurų.

Atpigo ir sostinės Laisvės prospekte pardavinėjamos automobilių statymo vietos: antžeminėje aikštelėje vienos statymo vietos pradinė kaina nuo 1,764 tūkst. eurų nusirito iki 1,587 tūkst., požeminėje aikštelėje - nuo 3,058 iki 2,752 tūkst. eurų.

Jeigu minimo turto pirkėjų neatsiras ir šią savaitę bei rugsėjo pabaigoje numatytose varžytinėse, jo kaina vėl turės leistis žemyn. „Snoro“ banko bankroto administratorius Gintaras Adomonis, paklaustas, ar yra numatyta žemiausia riba, iki kurios galima mažinti parduodamų objektų kainą, teigė, kad ją keičiant bus atsižvelgta į nekilnojamojo turto rinkos tendencijas ir kitus veiksnius.

„Šiandien mes matome, kad nekilnojamojo turto rinkoje daugiau prielaidų kainoms augti, o ne mažėti, todėl jokių drastiškų žingsnių kol kas neplanuojame imtis“, - teigė bankroto administratorius.

Naujajame „Snoro“ banko turto pardavimo etape tikimasi parduoti daugiau nei 250 pastatų ir žemės sklypų. Daugelis turto objektų jau yra perėję 2 varžytynių procesus ir nesudomino potencialių pirkėjų. Todėl G.Adomonis viliasi, kad kreditorių komitetas duos leidimą turtą realizuoti laisvo pardavimo tvarka.

Milijonai pūva užsienyje

Nemažai turto „Snoro“ bankas turi ir užsienyje. 8 nekilnojamojo turto objektai ir jų kompleksai buvo parduoti iki šių metų pradžios. Liko neparduoti 6, Estijoje ir Prancūzijoje esantis turtas vertinamas maždaug 3,9 mln. eurų, Rusijoje - 6,36 mln. eurų (skaičiuojant pagal 2014 m. gruodžio 31 d. Europos centrinio banko patvirtintą valiutų kursą, tačiau nuo to laiko rublio kursas smarkiai krito, taigi ir „Snoro“ turto vertė taip pat - red. past.).

Šią savaitę G.Adomonis derėjosi su potencialiais „Snoro“ nekilnojamojo turto Rusijoje pirkėjais, tačiau derybų nekomentuoja. Estijoje perimtus objektus ir vilą Nicoje, Prancūzijos rivjeroje, pagal ES bankroto proceso direktyvą privalu pardavinėti vadovaujantis toje jurisdikcijoje nusistovėjusia tvarka.

„Tiek Estijoje, tiek Prancūzijoje šiek tiek skiriasi pardavimo procedūros, tačiau abiem atvejais reikia samdyti vietos subjektą pardavimo procesui, - aiškino G.Adomonis. - Estijoje pardavėjo atrankos procesas sėkmingai vyksta, o Prancūzijoje tenka laukti atostogų laikotarpio pabaigos.“

Pradėti minėto turto Estijoje ir Prancūzijoje pardavimą buvo numatyta dar 2013 m. rugsėjį - tokie planai įvardyti tuometėje N.Kuperio ataskaitoje banko kreditoriams. Deja, per daugiau nei metus nei buvęs bankroto administratorius, nei „Snoro“ banko kreditorių lėšomis brangiai apmokami jo konsultantai mažai tepasistūmėjo. Ant prekystalio - ir daugiau kaip 1500 „Snorui“ priklausiusio kilnojamojo turto objektų. Tarp jų - ir 22 įvairių dailininkų sukurti meno kūriniai. Iki šiol aukcionuose parduoti 6 paveikslai, už juos gauta šiek tiek daugiau nei 5 tūkst. eurų. Sumažinus likusių paveikslų kainas, brangiausias iš jų yra Arūno Rutkaus paveikslas „Tiltelis“ - 4018,47 euro, už kitus meno kūrinius prašoma nuo 325,82 iki 1846,32 euro.

Išparduodami uždarytų banko filialų stalai ir kėdės, spintos, minkštasuoliai, seifai, pinigų skaičiuotuvai, radijo stotelės, gesintuvai ir t.t. Sunkoka įsivaizduoti, kam gali būti reikalingi, pavyzdžiui, seni gesintuvai ar valiutų kursą rodančios švieslentės, tačiau paklaustas, ar tik neteks „Snorui“ primokėti už neparduoto beverčio turto utilizavimą, G.Adomonis ramino: „Neįžvelgiu jokių aiškių tendencijų, nuperkama ir jūsų minimų „nereikalingų“ daiktų. Kiekvienas daiktas turi savo pirkėją, reikia tiesiog turėti kantrybės.“ Pasak jo, kilnojamojo turto šiais metais parduota už 1,5 mln. eurų, o už šįmet parduotus 16 nekilnojamojo turto objektų gauta beveik 10 mln. eurų. Bendros pajamos, gautos iš „Snoro“ ilgalaikio ir kito turto pardavimo, 2014 m. gruodžio 31-ąją sudarė 34,565 mln. eurų. Tuo metu pajamų iš grąžintinų paskolų nuo pirmojo bankroto administratoriaus N.Kuperio paskyrimo dienos gauta kone dešimteriopai daugiau - 340,561 mln. eurų.