"Snoro" bankroto istorijos pabaiga - migloje

>Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sveikina Lietuvos banko (LB) taikytas priemones Lietuvos finansų stabilumui išlaikyti.

Poveikio priemonės, kurias Lietuvos finansų rinkų priežiūros institucijos pritaikė probleminiams bankams ir kredito unijoms, sustiprino šalies finansų sistemos stabilumą, naujausioje ataskaitoje konstatavo Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Pasak TVF, šalies bankų sistema po "Snoro" veiklos sustabdymo liko stabili.

"Kai indėlininkams buvo pervestos draudimo išmokos, 77 proc. lėšų buvo palikta bankuose. Nors didelę dalį išmokų sugėrė užsienio kapitalo bankai, vietos bankai per trumpą laiką irgi pasiekė iki "Snoro" sustabdymo buvusį indėlių lygį", - rašoma fondo ataskaitoje.

TVF misija, vadovaujama Julijos Kozak, TVF Europos departamento atstovės, Lietuvoje dirbo nuo 2013 m. sausio 31 d. iki vasario 11 d.

"Snoro" banko kreditorių asociacijos, deklaruojančios, kad LB netinkamai atliko savo priedermę vykdyti bankų priežiūrą, pirmininkas Danas Arlauskas įsitikinęs, kad jo atstovaujamos asociacijos kritika LB adresu bei TVF išvados neprieštarauja viena kitai. "Didžiausia mūsų kritikos dalis tenka vadinamajai Šarkino, tuometinio LB valdybos pirmininko, mokyklai. Ne paslaptis, kad kai kurie jo giminaičiai dirbo bankrutavusių "Snoro" ir Ūkio bankų vadovybėje. Tokie "švogeriniai" ryšiai lėmė, kad LB valdyba laiku nesiėmė tam tikrų priemonių krizei tuose bankuose suvaldyti. Nauji žmonės LB vadovybėje turi savo koncepciją, todėl ir ėmėsi griežtesnių veiksmų. Tik ar vertėjo banką "bankrotinti", ar buvo galima rasti kitų išeičių, čia jau kitas klausimas", - "Vakarų ekspresui" sakė D. Arlauskas.

Kas pirmesnis?

Pirmoji "Snoro" kreditorių eilėje yra valstybės įmonė "Indėlių ir investicijų draudimas" (IID). Šios įmonės teismo patvirtinta kreditorinio reikalavimo suma yra 3,89 mlrd. Lt. Būtent tokia yra "Snoro" turto vertė, nurodyta 2012 metų trečiojo ketvirčio ataskaitoje.

KRITIKA. "Snoro" banko kreditorių pirmininkas Danas Arlauskas negaili kritikos vadinamajai Šarkino, tuometinio LB valdybos pirmininko, mokyklai.

Šiuo metu Konstitucinis Teismas (KT) sprendžia, kas yra pirmesnis bankrutavusio "Snoro" kreditorių eilėje - IID ar vadinamieji ketvirtosios eilės kreditoriai.

"Jeigu Konstitucinis Teismas nuspręstų, kad dabartinės Bankų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai ir šis įstatymas būtų pakeistas, tai visi ketvirtosios eilės kreditoriai galėtų tikėtis atgauti apie 1,54 mlrd. litų", - teigė advokatų kontoros LAWIN partnerė Dovilė Burgienė.

Advokatė skaičiavo, kad jeigu IID bei 4-osios eilės kreditorių reikalavimai būtų tenkinami proporcingai, tai visi jie galėtų tikėtis atgauti po 0,615 lito už kiekvieną kreditorinio reikalavimo litą.

Skolų supirkėjai nesnaudžia

KT sprendimo dėl "Snoro" kreditorių eiliškumo laukia ne tik šio banko ketvirtosios eilės kreditoriai, bet ir tie, kurie iš jų supirkinėja "Snoro" reikalavimo teises - depozitų sertifikatus, obligacijas ir indėlius, kurie yra didesni nei 100 tūkst. eurų (345,3 tūkst. litų).

Šie investuotojai už savo riziką galėtų tikėtis didelės grąžos, jeigu teismas panaikintų Indėlių draudimo fondo pirmumo teisę prieš kitus kreditorius, rašoma portale eversus.lt.

"Snoro" bankroto administratoriaus ataskaitoje nurodoma, kad ketvirtosios eilės kreditorių reikalavimai sudaro apie 2,4 mlrd. litų. Tarp ketvirtosios eilės kreditorių yra ir įmonių, registruotų Lietuvoje, taip pat ir įmonių, registruotų už Lietuvos ribų, fizinių asmenų.

"Lietuvos dujos" turi 20 mln. litų vertės banko "Snoras" indėlio sertifikatą. Bendrovės atstovai teigė, kad ji svarsto visas lėšų susigrąžinimo galimybes.

Tokio pat dydžio indėlio sertifikatą tebeturi šiuo metu į dvi įmones daloma investicinė bendrovė "Invalda". Jos prezidentas Dalius Kaziūnas teigė, kad jeigu atsirastų norinčių iš jų nupirkti šį sertifikatą, tai bendrovė svarstytų tokį pasiūlymą.

"Rokiškio sūris" turi įsigijęs 15 mln. litų vertės "Snoro" indėlio sertifikatą. Bendrovės valdybos pirmininkas Dalius Trumpa sakė, kad jų bendrovė pati laukia Konstitucinio teismo sprendimo ir pirkėjų neieško.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis "Vakarų ekspresui" sakė, kad jokio oficialaus prašymo parduoti reikalavimo teisę, nesulaukė. "Gal direkcijos vadovai neoficialioje aplinkoje ir gavo panašių pasiūlymų, tačiau jokio oficialaus prašymo nesame gavę. O kol kas laukiame KT sprendimo", - sakė M. Armonaitis. KVJU direkcija turi 17 mln. Lt vertės "Snoro" indėlio sertifikatą.