Iki šiol Lietuvoje veikė du nacionaliniai studentų susivienijimai - Lietuvos studentų sąjunga ir Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS). Pastaroji buvo priversta savo veiklą nutraukti, nes spalio 5 dieną Vilniaus apygardos teismas jai iškėlė bankroto bylą. Areštuotas visas LSAS kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, lėšos, esančios banko sąskaitose.
Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi Vilniaus universiteto studentų atstovybė (VU SA). „Respublika“ aiškinosi, kodėl tarp dviejų ne pelno siekiančių organizacijų perbėgo juoda katė.
Vieni kitiems skolingi
LSAS vadovas Vilius Morkūnas dienraščiui pasakojo, kad tarp studentų organizacijų konfliktas užvirė dar 2009-aisiais. Priežastis - skolos už išduotus studentų pažymėjimus.
Vilniaus universiteto studentų atstovybė buvo pasirašiusi sutartį su LSAS dėl studentų pažymėjimų gamybos. „Vilniaus universiteto studentų atstovybė sutartį su mumis nutraukė 2010 metais. Toje sutartyje buvo labai paprastas punktas, kuris numatė, kad nutraukus sutartį turi būti grąžinti visi pasibaigusio galiojimo studentų pažymėjimai“, - aiškino V.Morkūnas.
LSAS buvo atsakinga už nebegaliojančių pažymėjimų sunaikinimą ir apskaitą. Už kiekvieną išduotą pažymėjimą Vilniaus universiteto studentų atstovybei tekdavo 4 litai, o už negrąžintą - kaupdavosi 18 litų bauda.
Pasak V.Morkūno, už negrąžintus pažymėjimus susikaupusi universiteto atstovybės skola siekė daugiau nei pusę milijono litų.
Kadangi ši suma nebuvo grąžinta, LSAS nemokėjo VU SA už pažymėjimų išdavimą. Taip nacionalinis studentų susivienijimas įsiskolino VU SA apie 150 tūkst. litų.
Anot V.Morkūno, konfliktas paaštrėjo pernai liepos mėnesį. Tuometinė LSAS vadovė Ieva Dičmonaitė su VU SA pasirašė taikos sutartį, kuria pripažino organizacijos 150 tūkst. litų skolą.
„Taikos susitarimu buvo pripažintos tik VU SA pretenzijos - t.y. per daugelį metų susidaręs įsiskolinimas jiems. Tuometinė prezidentė pasirašė taikos susitarimą be mūsų tarybos pritarimo. Dėl to ir turim tokią situaciją“, - kalbėjo studentų atstovas.
Jo teigimu, organizacijos nebūtų tekę uždaryti, jei nebūtų vilkinamas kitas teisminis ginčas - su studentais bylinėjasi Valstybinė mokesčių inspekcija.
„Mūsų sąjunga su Mokesčių inspekcija aiškinasi ilgiau nei penkerius metus. Esame laimėję teisminį ginčą dėl 2004-2007 m. taikyto PVM studentų pažymėjimams. Pati inspekcija pripažino, kad studentų pažymėjimų gamyba nėra ekonominė veikla. Už ją neturėjo būti skaičiuojamas PVM. Mums už sumokėtą PVM turėjo būti grąžinti 200 tūkst. litų, tačiau šis procesas tempiamas, byla vilkinama. Tikėjomės, kad bus grąžinta ši suma ir galėsime padengti įsiskolinimą VU SA“, - kalbėjo V.Morkūnas.
Nevykdė sutarties
Vilniaus universiteto studentų atstovybės prezidentas Arminas Varanauskas sako, kad kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo jie turėjo pagrindą, nes nebuvo vykdomi taikos sutarties įsipareigojimai.
„Keletą metų bandėm ją spręsti taikiai ir gražiai, bandydami kalbėti ir be jokių teisinių priemonių. Keletą metų vyko derybos. Iš mūsų pusės ir iš jų pusės buvo finansinių pretenzijų. Viską nusprendėme išspręsti taikiuoju būdu. Praeitą vasarą pasirašėme taikos sutartį su tuometine LSAS vadove. Joje aiškiai numatyta, kad LSAS pripažįsta, kad yra skolinga mums 150 tūkst. litų ir įsipareigoja šią sumą grąžinti iki 2011 m. gruodžio mėnesio dalimis“, - sakė A.Varanauskas.
Buvusi LSAS vadovė I.Dičmonaitė nepanoro komentuoti, kodėl ji pasirašė taikos sutartį, kurioje pripažįstamos tik VU SA pretenzijos.
Ji sakė, kad šį klausimą turėtų komentuoti dabartinis LSAS vadovas, o jos pozicija jau buvo išdėstyta atvirame laiške šią vasarą. Jame I.Dičmonaitė rašo, kad per jos kadenciją ginčą su Vilniaus universiteto studentų atstovybe buvo sutarta spręsti džentelmeniškai - t.y. nesiveliant į teisminius ginčus. LSAS pažadėjo laipsniškai VU SA veikloms tobulinti skirti net 150 tūkst. litų (formaliai atsisakant visų ankstesnių pretenzijų ir netgi pripažįstant šią sumą kaip skolą).
„Ar toks susitarimas deramas? Būdama sąžininga prieš kitas LSAS nares turėčiau pripažinti, kad ne, nes nacionalinė organizacija iš esmės buvo priversta nusileisti vienos didžiausių (atstovaujamųjų skaičiumi) studentų atstovybių lupikavimui, užmerkti akis dėl netinkamai vykdytų pareigų tvarkant studentų pažymėjimus ir kartu toleruoti už tai atsakingų VU SA vadovų klaidas. Tačiau LSAS, kaip nacionalinė organizacija, vis dėlto turi turėti ir platesnį akiratį, stengtis studentų atstovybėms padėti tobulėti, siekti geresnio visų šalies studentų interesų atstovavimo“, - dėstė buvusi studentų vadovė.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Rašyti komentarą