Skolos kilpas veja agentūros

Pristatydamas Seimui Vyriausybės praėjusių metų ataskaitą, premjeras Andrius Kubilius džiūgavo, kad Lietuva galės pigiau skolintis, mat tarptautinė reitingų agentūra “Moody’s” pakėlė šalies kredito reitingą iš neigiamo į pozityvų. Tačiau ta pati agentūra teigiamai vertino ir Jungtinių Valstijų banką “Lehman Brothers”, kurio žlugimas prisidėjo prie pasaulinės finansų krizės.

Finansų krizė suklibino pasaulyje pripažintų reitingų agentūrų pamatus. “Moody’s”, “Fitch rating”, “Standart&Poor’s” vertinimais abejojama, akivaizdžiai klaidingose prognozėse ieškoma korupcinių ryšių. Tačiau finansų rinkose šių agentūrų vertinimai yra labai svarbūs, ypač tokioms valstybėms kaip Lietuva, kuri priversta skolintis jau ir tam, kad laiku grąžintų ankstesnes skolas.

Ekonominis šnipinėjimas

Kaip “Respublikai” sakė finansų analitikas Vladimiras Trukšinas, vertinimo agentūrų darbas yra rizikingas, bet labai pelningas. Rinkdamos duomenis apie vertinamą subjektą, jos naudojasi ne tik viešais informacijos šaltiniais, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos banko skelbiami duomenų platinimo standartai, bet ir personalizuotais bankų, verslo įmonių duomenimis, kuriuos jų atstovai surenka įvairiose valstybėse, ir iš jų sudaro alternatyvias duomenų bazes.

“Užsienio agentūrų atstovų informacijos rinkimą kitaip būtų galima pavadinti tiesiog ekonominiu šnipinėjimu”, - sakė V.Trukšinas. Užtat, anot jo, agentūrų vertinimais verta tikėti labiau nei vietinių politikų kalbomis.

“Tačiau tikimybė, kad ir jos gali ko neatspėti, yra, - pabrėžė finansų analitikas. - Pavyzdžiui, jos turėjo žinoti, kad Graikija pateikia iškreiptą statistiką. Arba vieno iš stambiausių Jungtinių Valstijų bankų “Lehman Brothers” krachas nuskambėjo kaip finansų krizės akordas, tačiau dar gerokai anksčiau buvo atskleista, kad kažkurios didžiosios Amerikos kompanijos klastojo finansinius balansus”.

Kodėl skolinamės?

Pasak ekonomistės doc. Aušros Maldeikienės, paprastai valstybės pačios prašo agentūrų peržiūrėti kreditavimo reitingus prieš skolindamosi didesnę sumą.

“Atsižvelgdamas į reitingą, kuris suteiktas prieš pusę metų, niekas paprasčiausiai nebeskolins, nes situacija pastaruoju metu yra itin nestabili”, - sakė ekonomistė. Skolinimosi apskritai ji nelinkusi vadinti absoliučiu blogiu, mat neretai tenka skolintis tam, kad laiku būtų grąžintos ankstesnės skolos.

“Viena diena, kai vėluojama sumokėti skolą, valstybei gali kainuoti ne tik reitingą, bet ir sukelti tikrą skandalą, nes tai gali būti įvertinta kaip nesugebėjimas suvaldyti finansų srautų”, - aiškino A.Maldeikienė ir pridūrė, kad Lietuvoje išlaikyti valstybės iš mokesčių neįmanoma, tai padaryti per Europos Sąjungos paramą mums padeda vokiečiai su dideliais mokesčiais ir, aišku, dideliais atlyginimais.

“Mūsų mokesčiai labai maži, nes algos - menkutės. Nežinau pasaulyje daugiau analogų, kai gyventojai, kurių pajamos 1,5-3 tūkst. litų, valstybėje sumoka visus mokesčius, o milijonieriai - beveik nieko, - stebėjosi ekonomistė. - Tai nenormalu. Bet jei mokesčiai būtų sumažinti ir dabartiniams mokesčių mokėtojams, Lietuva turbūt apskritai liktų be ligoninių ir mokyklų”.

Gėris - ne visiems

A.Maldeikienės nuomone, kokie nors korupciniai ryšiai vertinimo agentūrose gal ir įmanomi pačiose Jungtinėse Valstijose, o tokios valstybės kaip Lietuva yra vertinamos griežčiau, bet teisingai.

“Jiems svarbiausia, ar mes grąžinsime pinigus. Juk jie čia negyvena. Bet, manau, ir “Moody’s”, ir “Fitch” atstovams gana įdomu, kiek dar tvers mūsų kantrybė, - pratrūko A.Maldeikienė. - Sutinku, valstybės skola 42 proc. bendrojo vidaus produkto nėra pati didžiausia. Bet mane jaudina, kas bus, jei paskui bus nutarta, kad mums būtinai reikia euro. Vadinasi, valdžia toliau mažins mūsų pajamas ir pigins mūsų darbą, brangindama tokias prekes kaip šildymas, vanduo ir t.t.”

Pasak ekonomistės, euro Lietuvoje reikia tiems, kas yra paėmę iš bankų paskolas eurais, ir didžiosioms verslo įmonėms, kurios eksportuoja prekes į Europos Sąjungą, euro zoną. Nes nėra tokių dalykų, kurie būtų nauda ir gėris visiems.

“Taip, valstybė galės pigiau skolintis. Tai lyg ir gerai. O kas už tai mokės? Ir vėl mokės neturtingi žmonės. Ar jie dar turės iš ko mokėti? Abejoju”, - kalbėjo A.Maldeikienė.

Gal ir neblogai, kad Lietuvos skolinimosi reitingas pagerintas. Kita vertus, kas už to slypi? Visgi agentūros tik labai siaurai žiūri į biudžeto deficitą, o sisteminio vertinimo nėra. Jos yra privačios, jų niekas nekontroliuoja, ir pasaulyje kyla daug nepasitenkinimo dėl jų veiklos. Pastarajame Europos Sąjungos valstybių vadovų susitikime vienas iš svarbiausių klausimų ir buvo, kaip kovoti su reitingų agentūrų procikliškumu. Tai reiškia, kad šaliai pakliuvus į bėdą, reitingai krinta, tuomet šalis turi skolintis brangiau, dėl to jos padėtis dar labiau pablogėja. Kita vertus, kai šalies finansinė padėtis gera ir geri reitingai, ji gali pigiai skolintis, dėl to perkaitina ekonomiką, o tai irgi pavojinga. Vadinasi, veikdamos procikliškai, reitingų agentūros prisideda prie šalių ekonominio žlugimo. Visokių minčių gali kilti ir dėl korupcinių ryšių, nes tokių agentūrų neprižiūri net ir globalinės institucijos, pavyzdžiui, Jungtinės Tautos.