Skatina Klaipėdą neužmigti ant laurų

Jis klaipėdiečius skatina ne tik didžiuotis gerai išvystyta pramone, bet ir prisiminti, jog pasaulis keičiasi, tad laikas šauktis aukštųjų technologijų bendroves.

Kviesti reikia patiems

M. Katino teigimu, tarptautiniu mastu pagrindinis miesto sėkmingumo indikatorius yra žmonių skaičius. Nors Klaipėdai ekonomiškai sekasi geriau nei daugeliui kitų Lietuvos miestų, ji neauga. Pasak pašnekovo, norisi, jog Klaipėda būtų ambicingesnė - jei save ji pozicionuos tik kaip turistų traukos centrą ir uostą, miestas ir toliau mažės.

Būtent dabar uostamiesčiui būtina projektuoti savo ateitį ir suprasti, kad pasaulyje vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija - t. y. robotizuojama gamyba, vyksta skaitmeninis perversmas, o skaitmeniniai verslai "kanibalizuoja" tradicines pramonės šakas, išnaikina ištisas konkurentų sritis.

Vilniuje kasmet atsiranda bent po 5 verslo paslaugų ar IT centrus, Kaune yra 3 ir panašu, kad jų daugės.

"Turite neblogą uostą, tačiau ši stiprybė yra duotybė. Pramoninė sritis nebloga. Tačiau paslaugų ir informacinių technologijų sektoriai yra silpni. Būtent jų stiprumas turi didžiausią įtaką miesto grožiui, - tikina M. Katinas. - Vilniuje turime tokį juoką, kad įsikūrusi viena tokia bendrovė sukuria 2 restoranus ir 1 barą. Įsivaizduokite, jei pavyksta įdarbinti 500 žmonių, kurių amžiaus vidurkis - apie 30 metų ir mokami geri atlyginimai - jie pasipila į miesto gatves, vyksta renginiai, gyvuoja barai ir restoranai. Šurmulys kelia miesto kokybę, o investuotojai mato, kad talentai čia gerai jaučiasi, todėl investuojama toliau."

Anot pašnekovo, susimąstyti būtina kuo greičiau: į Lietuvą ateinančios investicijos dažniausiai skiriamos verslo paslaugų ir IT sektoriams, o investicijų į pramonę mažėja. Klaipėdoje preceždento su tokių investuotojų atėjimu nėra, o savo gyvenimo ir talentų su pramone nenorintis sieti jaunimas renkasi Vilnių arba užsienį. M. Katino manymu, tai lemia keli pagrindiniai dalykai: talentingų žmonių trūkumas, prasta situacija su aukštojo mokslo orientacija bei paprasčiausio ryžto trūkumas.

"Sakome, kad bėda - pritraukti užsieniečius. O kodėl žmogus iš Klaipėdos negali atvažiuoti į Vilnių ir pereiti per čia veikiančias IT kompanijas bei jas paskatinti ir pakviesti savo biurus atidaryti uostamiestyje? Tai būtų lengviau nei įtikinti atvažiuoti kokį švedą. Jei pavyktų įtikinti į Klaipėdą ateiti "Adform" ar kitą žymią kompaniją, būtų sukurtas precedentas, kuriuo remiantis galėtų ateiti kitos bendrovės", - vieną iš galimybių siūlė M. Katinas.

Jis pažymėjo, jog nebūtina kviestis ir didelę užsienio kompaniją - gerą sėkmės istoriją galėtų sukurti ir prikviesta lietuviška IT įmonė.

"Visiškai bloga situacija"

Direktorius atskleidžia, jog pati "Investuok Lietuvoje" turi didelių iššūkių pristatant Lietuvą užsienyje - rinkodarai reikalingi didžiuliai pinigai, tad ir Klaipėda turėtų pasiruošti vadinamuosius "fact sheets" (trumpą ir išskaidytą miesto ekonominės ir socialinės situacijos aprašymą), sukurti modernią ir patrauklią interneto svetainę bei galiausiai turėti bendrą vizualinį stilių bei lengvai atpažįstamus ženklus, kad jie įsimintų prisistatant konferencijose.

Tačiau šiame etape labiau reikalingos kitos priemonės, nes į Lietuvą atvykus investuotojams ir pristatant vieną ar kitą miestą iškart keliamas klausimas, kiek ten gyvena žmonių ir talentų.

"Klaipėdoje aukštojo mokslo orientacija ir intelektinis sektorius yra silpnas. Ateityje gali būti, kad apskritai kas trečias žmogus dirbs IT srityje, tačiau Lietuvoje per metus išleidžiama tik 2 tūkstančiai tokios srities specialistų, kai bendras studentų skaičius yra keliasdešimt tūkstančių. Jau nacionaliniu mastu proporcija yra prasta, o Klaipėdoje - visiškai blogai. Ir natūralu, kai į Lietuvą atvažiavęs investuotojas, paklausęs, kiek čia yra IT specialistų, bijo. Bijome ir mes, nes nesame tikri, kiek kompanijai pavyks rasti žmonių", - sako M. Katinas.

Dabar pašnekovas mato kuriozinę situaciją - daug kur masiškai ruošiami pedagogai, virėjai, šokio choreografai ir panašiai. Jų reikia, tačiau esą ne tokiomis proporcijomis, kokiomis tai daroma dabar.

M. Katinas tvirtina, jog geriau reikėtų išnaudoti ir augantį Palangos oro uostą. Susisiekimas su viena ar kita šalimi padeda pritraukti investuotojus, tad jei dabar iš Palangos galima pasiekti Jungtinę Karalystę, kodėl neieškojus investuotojų ten?

Pašnekovas šypteli prisimindamas, kaip investuotojus kartais sunku įkalbėti iš Vilniaus nuvažiuoti apžiūrėti Kauno.

"Tai tėra valanda kelio. O iki Klaipėdos jau trys valandos, tad investuotojui reikia stiprios vidinės motyvacijos, kad jis nieko nežinodamas apie Klaipėdą į ją važiuotų", - sako jis.

M. Katinas pasidžiaugė, jog Klaipėda ryžosi rengti ekonominės plėtros strategiją.

"Mūsų nuomone, tam, kad miestas pakiltų į geresnę kokybę, reikia vienos vizijos, į kurią būtų įtrauktos privačios ir valstybinės institucijos. Mums patinka Klaipėdos siekis, tad tokią strategiją rengiant mielai dalinsimės savo patirtimi ir padėsime ją įgyvendinti", - pabrėžė M. Katinas.