Siūlymas rinktis prekę lietuvišką siutina Briuselį

Netikėti priekaištai

Nuo 1993 metų vykstanti Lietuvos pramonės gaminių paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ sulaukė EK dėmesio. Ši laišku kreipėsi į Lietuvos ūkio ministeriją prašydama pasiaiškinti, ar tokiais raginimais nėra proteguojamos šalyje pagamintos prekės ir diskriminuojama kaimyninių šalių produkcija.

„Europos Komisija yra išsiuntusi prašymą Lietuvos institucijoms pateikti informaciją dėl šio renginio. Informacijos prašymas nėra pažeidimo procedūra prieš Lietuvą. Komisija nori išsiaiškinti, koks yra Lietuvos institucijų dalyvavimas šiame renginyje ir koks šio renginio mastas“, - „Vakaro žinioms“ sakė EK atstovybės Lietuvoje informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas.

Toks pareiškimas nustebino parodos rengėjus. Parodą organizuojančios bendrovės „Ekspozicijų centras“ vadovas Erikas Piskunovas patikino, jog komisijos kaltinimai skirti Kauno savivaldybei. „EK kreipėsi į Ūkio ministeriją su klausimu, kokiame vaidmenyje rengiant parodą dalyvauja Kauno miesto savivaldybė. Abejojama, ar valstybės gali taip reklamuoti savo prekes. Tačiau Kauno miesto savivaldybė neskiria jokios finansinės paramos ir nėra kitaip susijusi su paroda, todėl neturėtų iškilti kokių nors problemų“, - „Vakaro žinioms“ sakė verslininkas.

Laisvi rinktis

Parodos organizatorius patikino, kad verslininkai gali laisvai rinktis kokias prekes ir kokias valstybes reklamuoti. „Mes esame privati struktūra ir galime kviesti bet ką rinktis lietuviškas, ar konkrečių įmonių, ar net indiškas prekes. Tai mūsų teisė.” - sakė E.Piskunovas.

Verslininko teigimu, kol kas parodos likimas nėra iki galo aiškus. „Klausimas nėra iki galo atsakytas. Artimiausiu metu turėtų įvykti mūsų susitikimas su partneriais ir bus nutarta, kaip reaguoti, ar keisti pavadinimą, ar imtis kokių nors kitų žingsnių“, - sakė E.Piskunovas.

EK jau spėjo pagrūmoti Lietuvai Airijos pavyzdžiu, kai valstybė buvo nubausta už programą „Pirk airišką“. E.Piskunovo teigimu, Lietuvai tokia analogija neturėtų būti taikoma. „Airijos pavyzdys čia netinka, nes ten buvo valstybės remiama programa. Ir tai net nebuvo vienos parodos klausimas. Ten buvo didelė reklaminė kampaniją, kurią finansavo vyriausybė. Mūsų atveju jokio valstybės finansavimo šitam projektui nėra“, - sakė parodos rengėjas.

Diskriminuoja Lietuvą

Seimo nario Rimanto Smetonos teigimu, Briuselio biurokratai sukuria problemas tuščioje vietoje. „Man tai rodo Briuselio reikalų tvarkytojų visišką nukvakimą. Jie paprasčiausiai nebeturi ką daryti. Susiranda neva problemą ir pradeda ją spręsti. Visi susirūpinę laksto aplinkui. Galvoja, kaip čia įtikti, kaip nesunervinti“, - sakė parlamentaras.

Kaip teigė R.Smetona, tokie bandymai apriboti valstybių teises reklamuoti šalyje pagamintas prekes netoleruotini. „Kaip bet kuri kompanija gali reklamuoti savo paslaugas, taip pat ir visa valstybė turi turėti tokią teisę. EK grasinimas man šlykštus. Aš už tai, kad lietuviškos produkcijos būtų gaminama kuo daugiau, ir mes patys pirmiausia ją ir pirktume, jei tik turėtume pakankamai pinigų. Bet kokį kišimąsi ir norą apriboti mūsų šalies gamintojus vertinčiau kaip diskriminaciją pačios Lietuvos atžvilgiu“, - piktinosi Seimo narys.

Gina korporacijas

R.Smetonos teigimu, Lietuva yra nedidelė valstybė, todėl jai itin svarbu ugdyti savo gyventojų pilietiškumą renkantis, kaip išleisti pinigus. „Mes esam pasmerkti kuo labiau atidaryti savo rinką stambiųjų koncernų produkcijai. Taip neva formuojama laisva prekyba. Tačiau jei tuo pačiu metu mums draudžiama kalbėti, kad lietuviška prekė geresnė, sveikesnė, kokybiškesnė, tai iš mūsų atimama galimybė konkuruoti su pigia didžiųjų valstybių produkcija. Tai rodo, kad Briuselis atstovauja ne visoms neva lygiateisėms valstybėms vienodai, o greičiau gina didžiųjų kompanijų, bankų, koncernų interesus“, - sakė politikas.

Pasak Seimo nario, formalios taisyklės kuriamos, kad dirbtinai apriboti mažų valstybių galimybes konkuruoti. „Taisyklės, kurios uždraudžia nacionalinį produktą proteguoti kokiu nors lygiu, egzistuoja todėl, kad savo produktai būtų perkami mažiau. Tada daugiau pirks įvežtinius. Įtariu, kad tokios taisyklės kur kas labiau adresuojamos trečiarūšiams naujiesiems Europos Sąjungos nariams“, - teikė R.Smetona.

Mykolas Aleliūnas - Lietuvos pramonininkų konfederacijos garbės vicepirmininkas:

Šios parodos idėja kilo 1993 metais. Tuo metu Lietuvos visuomenei reikėjo parodyti, kad šalis turi pramonę, gamina produkciją, kuri yra gana geros kokybės ir paklausi. Dažnai būnant savo namuose atrodo, kad pas kitus geriau. Mes norėjome paneigti tokią nuostatą. Lankytojams pristatyti lietuviški audiniai, siuviniai, baldai, redioelektronikos prietaisai, staklės. Parodos sulaukė didžiulio pasisekimo. Pirmoji vyko Vilniaus sporto rūmuose, plūdo minios žmonių.

Visada sakau: jei jauna mergina nori ištekėti, tai ji neturi sėdėti kaimo gryčioj prie lango ir žiūrėti į kelią, kada atvažiuos piršliai. Reikia save rodyti. Tas pat ir čia. Lietuva turi save parodyti, bet tai nereiškia, kad mes diskrimi-nuojame kitų šalių prekes. Jokios diskriminacijos nėra, nes Lietuvoje yra ir lietuviško, ir mišraus kapitalo, ir grynai užsienietiškos įmonės.

Visų jų gaminiai parodoje laukiami. Net jei kažkas atvažiuos iš užsienio ir paprašys dalyvauti parodoje, jiems bus leista.

Europos Komisijos abejonės yra absoliučiai nepagrįstos. Jei jau bijom panaudoti Lietuvos vardą, tai gal uždrauskim „Lietuvos ryto“ krepšinio komandą, nes jos pavadinime irgi minimas šis žodis. Taip galim nueiti iki didžiausio absurdo. Tokie įtarimai pavojingi tuo, kad jie neturi nei taisyklių, nei ribų. Eidami įtarinėjimų keliu pradedame patys savęs bijoti, save ignoruoti.