Siūloma siekti, kad tiesioginės išmokos Lietuvai priartėtų prie ES vidurkio

Jį Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Kazys Starkevičius. Nutarimo projektą pasirašė 9 Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai: Eugenijus Gentvilas, Arvydas Vidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Petras Čimbaras, Edmundas Jonyla, Bronius Pauža, Kazys Grybauskas ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys.

Nutarimo projekte konstatuojama, kad Europos Parlamentas ir Europos Komisija ilgai nesutaria dėl daugiametės finansinės perspektyvos, todėl yra pavojus, kad naujoji finansinė programa pradės veikti tik 2015 metais. Seimo nariai, pasirašę šį projektą, siekdami įgyvendinti žemdirbių visuotinio suvažiavimo ir Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimo rezoliucijose išsakytus reikalavimus, pateikė Seimui svarstyti 12 punktų pasiūlymus Vyriausybei.

Nutarimo projekte siūloma derybose su Europos Sąjungos (ES) institucijomis siekti, kad toliau būtų tęsiama BŽŪP dviejų ramsčių sistema, kur pagal pirmąjį ramstį būtų finansuojamos rinkos reguliavimo priemonės ir mokamos tiesioginės išmokos už plotus, pagal antrąjį ramstį būtų finansuojamos kaimo plėtros priemonės ir kad dėl lėšų perkėlimo iš vieno ramsčio į kitą galėtų spręsti pačios valstybės narės. Siūloma siekti, kad tiesioginės išmokos Lietuvai šio laikotarpio pabaigoje maksimaliai priartėtų prie ES tiesioginių išmokų vidurkio.

Taip pat siūloma siekti, kad vietovėse, turinčiose specifinių trikdžių ūkininkauti, ES tiesioginės išmokos už plotus būtų mokamos tik tiems ūkininkams, kurie laiko gyvulius ir plėtoja gyvulininkystę, kad žalinimo programa būtų atsieta nuo istorinių referencijų, būtų taikoma lanksčiai ir tik nuo 2016-ųjų metų, o laipsniškas tiesioginių išmokų mažinimas ir ribojimas 2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu visai nebūtų taikomas, miškais apsodinti siūloma leisti tik tokią žemės ūkio paskirties žemę, kurios ūkinė vertė neviršija 30 balų.

Projekte siūloma skirti didesnį finansavimą melioracijos įrenginių remontui ir rekonstrukcijai, kuri galėtų būti teikiama supaprastinta tvarka, sudaryti galimybę ūkininkams gauti paramą teikiant kolektyvines paraiškas, ne vien tik steigiant asociacijas.

Siekiant labiau paskatinti gyvulininkystės plėtrą, siūloma gyvulių augintojams mokėti subsidijas už pagamintą ir realizuotą gyvulininkystės produkciją.

Daugiau ES paramos lėšų skirti vietinės reikšmės kelių remontui ir naujų kelių tiesimui kaimo vietovėse, atsisakant neperspektyvių kelių remonto.

Naujojoje finansinėje perspektyvoje, siekiant paskatinti subalansuotą ir integruotą teritorinę plėtrą, sudaryti galimybes kaimo vietovių vietos veiklos grupėms įgyvendinti daugiafondes vietos plėtros strategijas, finansuojamas ne tik iš Europos Sąjungos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, bet ir iš kitų ES fondų.

Žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo užtikrinimui bei ekonominio efektyvumo augimo skatinimui siūloma sukurti finansines priemones, skatinančias aukšto lygio (įvairiuose lygmenyse: aukštojo, aukštesniojo, profesinio) augalininkystės ir gyvulininkystės specialistų paruošimą ir jų įsikūrimą kaimo vietovėse.

Vyriausybei siūloma užtikrinti, kad Lietuvos naujojo laikotarpio finansavimo programa ES institucijoms būtų pateikta laiku ir Lietuvoje pradėtų veikti ne vėliau kaip 2014 metais.

"Manau, kad Vyriausybei įvykdžius siūlomas priemones gerokai paspartėtų žemės ūkio plėtra, ypač gyvulininkystės srityje, efektyviau būtų panaudojama ES parama, greičiau atsigautų Lietuvos kaimas, sumažėtų jaunų kaimo žmonių emigracija į užsienį", - teigia nutarimo projekto iniciatorius Seimo TS-LKD frakcijos narys, šešėlinės Vyriausybės Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.