Siūloma įvesti degalų kainų valstybinį reguliavimą

Seimo narys, profesorius Stasys Brundza, priklausantis "Tvarkos ir teisingumo" frakcijai, siūlo įvesti degalų kainų valstybinį reguliavimą ir kontrolę, įpareigojant Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją parengti ir pateikti Vyriausybei valstybės reguliuojamų degalų kainų nustatymo principus.

Jis taip pat ketina kreiptis į energetikos ministrą su pasiūlymu keisti Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais taisykles, nustatant, jog didmeninės ir mažmeninės prekybos naftos produktais įmonės būtų įpareigotos viešai skelbti naftos produktų pardavimo kainas.

S. Brundzos nuomone, tik užtikrinus konkurencingas ir palankias vartotojui degalų kainas, didėjant degalų realizacijai, šalyje galėtume surinkti daugiau akcizo bei PVM mokesčių ir taip papildyti šalies biudžetą.

"Neadekvačiai aukštos benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje, pasaulyje vos ne kasdien pingant naftai - viena didžiausių šalies aktualijų, iškilusi ne vakar ir ne šiandien ir apie kurią, deja, tūpčiojama jau daugelį metų, taip ir nerandant, o gal ir nenorint surasti veiksmingų sprendimo būdų, - Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo S. Brundza. - Siūlymas kažką riboti bei kontroliuoti laisvos rinkos sąlygomis galbūt ir nepatrauklus, tačiau netramdomas monopolininkų apetitas ne tik nepagrįstai tuština žmonių, kurių interesus siekdamas ginti, ėjau į šį Seimą, kišenes, bet ir verčia griebtis tegu ir nepopuliarių, bet veiksmingų sprendimo būdų".

Seimo narį itin papiktino visą vasarą degalinių reklaminiuose bokštuose stovėjusios nepajudinamos naftos produktų kainos, kai vos ne kasdien sklido pranešimai apie krintančias pasaulines naftos kainas.

Pasak S. Brundzos, gerokai aukštesnių benzino ir dyzelino kainų Lietuvoje niekaip nesupranta kaimynai latviai ir estai, kur kainos jau seniai gerokai žemesnės nei mūsų šalyje.

"Lietuvoje didmeninė naftos produktų rinka yra monopolinė, - akcentavo S. Brundza. - Dėl monopolijos bei realios konkurencijos nebuvimo, nors degalų rinka lyg ir stebima valstybės prievaizdo - Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos - kainos neproporcingai aukštos. Ilgai trunkantys tyrimai, skirtos baudos, kurios paprastai yra ginčijamos teismuose, sudaro įspūdį, jog Konkurencijos taryba, bent jau sprendžiant šią problemą, yra bedantė ir realios įtakos kainodarai neturi".

S. Brundzai bene daugiausiai klausimų kelia įmonės "Orlen Lietuva" kainodara bei jos taikomas antkainis. Keistai jam atrodo ir šios gamyklos valdybos priimtas nutarimas viešai nebeskelbti didmeninių naftos produktų kainų.

"Mano giliu įsitikinimu, esant monopolinei rinkai, vienintelis gamintojas atsakingų institucijų (pvz., Konkurencijos tarybos) turėtų būti vėl įpareigotas kasdien skelbti naftos produktų kainas. Juolab, kad gamyklos kainos protokolą su beveik kasdien besikeičiančiomis kainomis kiekvieną rytą gauna rinkos "mažmenininkai". Lietuvos vartotojai taip pat turi būti informuojami apie gamyklos kainas bei kainodarą", - tvirtino S. Brundza.

Jo teigimu, Lietuvos vartotojams, kurie kone kasdien mato, kaip krinta kainos pasaulinėje rinkoje, kyla pagrįstas klausimas - kodėl pasaulinėje rinkoje naftos kainai sumažėjus daugiau kaip 20 procentų mažmeninė degalų kaina Lietuvoje sumažėjo tik nepilnais 4 procentais? Vairuotojai, lyginant liepos pabaigą su spalio viduriu, už litrą degalų šalies degalinėse mokėjo, S. Brundzos duomenimis, maždaug tik 10 centų mažiau.

"Negali nestebinti ir skirtingos kainos atskiruose šalies regionuose. Pavyzdžiui, Panevėžyje degalų kainos už litrą 30-50 centų mažesnės nei daugelyje kitų miestų. Degalai gerokai pigesni Utenoje, Marijampolėje. Pasirodo ir tokiomis kainomis pardavinėjančios kurą degalinės išgyvena. Bet kodėl tokių kainų nematome, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune?", - svarstė S. Brundza.

Jo nuomone, peršasi išvada, jog ten, kur yra nemažai nedidelių degalinių, siūlančių degalus gerokai žemesnėmis kainomis, ir didieji tinklai priversti mažinti kainas, nes vairuotojai juos paprasčiausiai aplenks. Taigi, laimi Lietuvos žmonės.

"Skirtingos degalų kainos Lietuvos miestuose tik įrodo, jog mažmeninė degalų rinka Lietuvoje yra daugiau veikiama vietinių veiksnių, nei pasaulinių tendencijų, - spaudos konferencijoje akcentavo S. Brundza. - Peršasi išvada, jog ir mažmeninė degalų rinka nėra deramai kontroliuojama valstybės, o Konkurencijos tarybos veikla ir šioje sferoje neduoda teigiamo rezultato".

S. Brundzos nuomone, ši sfera reikalauja itin skubių pataisų, nes degalų kainos bei jų reguliavimas ir kontrolė aktualūs ne tik mūsų šalies gyventojams, bet ir pačiai valstybei, juk didžiąją degalų kainos dalį sudaro būtent mokesčiai valstybei.

S. Brundza išreiškė susirūpinimą, kad nemažėjant degalų kainoms Lietuvoje tebeklesti šešėlinė degalų rinka, kuriai tokios sąlygos - idealios. Išsami esamos padėties analizė rodo, kad pastaraisiais metais Lietuvoje itin sumažėjo legaliai parduodamo benzino kiekis, bet ne jo suvartojimo apimtys. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 metais buvo parduota 205,8 tūkst. tonų benzino (2012 metais -229,1 tūkst. tonų). O per pastaruosius metus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvažiuojančių automobilių srautas išaugo.

Būtent atsižvelgdamas į įsivyravusias tendencijas bei gerai išanalizavęs susidariusią padėtį šalies naftos produktų rinkoje, Seimo narys S. Brundza rengia ir šią savaitę ketina pateikti pasiūlymą įvesti degalų kainų valstybinį reguliavimą ir kontrolę.