Šilko kelias drieksis ir per Klaipėdą

Klaipėdoje vykusios konferencijos "One Belt, One Road - Visions and Opportunities" metu svečiai iš tolimosios Kinijos buvo supažindinti su Lietuvos transporto ir logistikos galimybėmis, bendradarbiavimo perspektyvomis, investicine verslo aplinka. Jau aišku, jog artimiausiais metais kinai vis dažniau atsigręš į Lietuvą - ji turėtų tapti viena iš atkuriamo Šilko kelio stotelių.

"Mūsų regionas - Azijos žemyninių transkontinentinių kelių centras, kaip Lietuva - kelių kryžkelė Europoje. Šiandien mūsų tikslas - įvertinti, kaip galima sujungti kontinentus, kad Šilko kelias taptų viena ekonomine zona", - Kinijos delegacijos tikslus apibūdino Sindziango (Xinjiang) provincijos vicegubernatorius Mutielifu Hasimu.

Džiaugiasi šalies pliusais

Kinų kompanijos "CAMC Transportation" atstovas Dang Yong pasakojo, jog jo atstovaujama įmonė yra dalis "China National Machinery Industry" korporacijos, kuriai priklauso dar per 500 įmonių.

Vadovas pažymi, jog jie yra ne tik vieni pagrindinių "Didžiojo akmens" industrinio Kinijos-Baltarusijos parko statytojai šalia Minsko, tačiau užsiima investicijomis, stato, organizuoja logistikos srautus, veža krovinius į Baltarusiją.

Skaičiuojama, jog tranzito laikas iš Kinijos į Klaipėdą jūros keliu užtrunka nuo 35 iki 40 dienų, o krovinį perkėlus į sunkvežimį ar ant geležinkelio bėgių iki Minsko jį trunka transportuoti apie 48 valandas, į Maskvą - 72 val.

"Jei kalbėtume apie krovinį į Muitų sąjungos šalis, jis vyksta iš rytinės Kinijos ir, jei laikas nėra svarbiausias, krovinio gabenimas jūra į Klaipėdą, vėliau jį vežant geležinkeliu, yra vienas pigiausių ir patogiausių būdų. Kiti transportavimo būdai kainuoja brangiau", - šnekėjo Dang Yong.

Anot svečio, per Klaipėdą vežama nemažai ir biraių krovinių, kuriuos gabenti per Lietuvą yra pigiau, nei per kitus uostus.

"Taip yra dėl kelių priežasčių - gera geografinė padėtis, neužšąlantis uostas, gera infrastruktūra ir maži mokesčiai. Dėl to Baltarusijos kroviniai vežami per Klaipėdos uostą", - sakė Dang Yong.

Kinai mūsų uostą renkasi transportuodami ir didelius negabaratinius krovinius - vėjo elektrines ir panašiai.

Svečias pažymėjo, jog investuotojams iš Azijos Lietuva imponuoja draugiška verslo aplinka, stabilia visuomene ir efektyvia valdžia. Vadovas tvirtino, jog dėl didelės konkurecijos transporto sektoriuje investuotojai gauna konkurencingą kainą ir paslaugą.

Veš tūkstančius konteinerių

Bendrovės "China Merchants Logistics Company" atstovas Yi Zhang pasakojo, kodėl kinai renkasi būtent Lietuvą. Anot svečio, investicijos Baltijos regione įvardijamos skaičių deriniu 12234.

Skaičius 1 žymi paties Šilko kelio politiką, toliau einantis dvejetas reiškia Lietuvos ir Baltarusijos sujungimą, o kitas dvejetas žymi Europos Sąjungos ir Muitų sąjungos šalis. Trejetas yra 3 stipriausių taškų sujungimas - Didžiojo akmens parko, Kauno laisvosios ekonominės zonos ir Klaipėdos uosto, o paskutinis ketvertas atskleidžia 4 transporto integravimo būdus - Eurazijos geležinkelį, greitkelius, oro ir jūrų uostus.

"Mus domina dvi ekonominės erdvės - Europos Sąjunga su 450 milijonų gyventojų ir NVS su 170 mln. gyventojų. Vienas iš tikslų - sukurti platformą, kurioje būtų naudojami visi transportavimo būdai", - sakė Yi Zhang, pridūręs, jog kaip tik šiuo metu skaičiuojama ir planuojama, kaip efektyviausiai vežti krovinius.

Tam tikslui ne be reikalo pasirinkta Baltarusija - iš jos greita ir patogu pasiekti abiejų ekonominių erdvių uostus oru, taip pat greitkeliais, kurie Baltarusiją jungia su Vakarais ir Rytais.

Šiuo metu netoli Minsko kylantis industrinis parkas, anot svečių, turėtų būti modernus, atitinkantis tarptautinius standartus.

Šiuo metu pradedama statyti tik dalį jo - 15 ha teritorijoje iškils sandėlis, prekybos salės ir aptarnavimo pastatai. Įdomu tai, kad kinai statybines medžiagas atsiveža patys, o tai reiškia, kad jos keliaus būtent per Klaipėdos jūrų uostą.

Kaip pavyzdį Yi Zhang pateikė Baltarusijoje iškilusį Pekino viešbutį, kurio statybai reikėjo atsivežti 800 jūrinių konteinerių (TEU) statybinės medžiagos. Tai tebuvo viena programa - jų Baltarusijoje šiuo metu planuojama daugiau nei 10.

Į naujai kylantį parką per Lietuvą planuojama vežti 40 000 tūkst. TEU automobilių, 80 000 TEU pomidorų padažo ir po minėtus 800 TEU statybinių medžiagų vienam pastatui.

"Visas krovinys tikrai važiuos per Klaipėdą į Baltarusiją", - tvirtino svečias, tikėjęsis, jog šiems kinų norams įgyvendinti Lietuva suteiks palankias sąlygas.

Atveš verslus

"Atvykau iš Pekino, kelionė užtruko 13 valanadų, skridome per Maskvą. Jei važiuočiau traukiniu, užtrukčiau pusę mėnesio, o apie jūrą net nekalbu. Kaip ir buvo minėta valdžios atostovų, politika pradėta įgyvendinti 2013 metais, ji susilaukė daug paramos Kinijoje ir iš aplinkinių valstybių", - apie Šilko kelio programą šnekėjo kompanijos "China Merchants Holding (International)" vienas iš vadovų Bai Jing Tao.

Anot svečio, ši politika skirta sujungti žemynus ir sustiprinti partnerystę su kitais regionais. Esą vieni regionai gaus daugiau prekių, kitose šalyse kinai investuos arba teiks bankines paslaugas. Pagrindinis Šilko kelio programos tikslas - kad visos šalys, tarp jų ir Lietuva, vystytųsi, ir turėtų iš to naudos.

Esą atlikus Lietuvos verslo aplinkos analizę išryškėjo Lietuvos privalumai: puiki infrastruktūra, gera geografinė vieta, turinti susisiekimą su kitomis rinkomis.

Anot Bai Jing Tao, jis įžvelgia tris pagrindinius verslus, kuriuos į Lietuvą galėtų atvežti kinai: uostų ir kelių logistika, energetinių resursų vežimai ir finansinės paslaugos - investavimas, bankininkystė, nekilnojamojo turto vystymas.

"Čia yra gera verslo investavimo aplinka, todėl mes norime čia kurti ir vystyti savo verslus", - aiškino Bai Jing Tao, tikinęs, jog Lietuvoje turi didelių planų.

Kinai čia norėtų įkurti Šilko kelio stotelę - įsteigti pinigų keityklas, logistikos ir distribucijos centrus.

Esą šitaip Lietuva būtų įtraukiama į kinų programas ir taip būtų vystoma mūsų šalies ekonomika. Tam tereikia Lietuvos, ES ir NVS šalių pagalbos, įstatymų sureguliavimo, ir tada bus galima dirbti kartu.

Lietuvių ambicijos bendradarbiauti su kinais

Apie kinų planus nutiesti Šilko kelio atšaką per Lietuvą palankiai atsiliepia ir Lietuvos Vyriausybės bei bendrovių vadovai.

"Mes, Lietuva, turime gerai išplėtotą transporto infrastruktūrą ir logistikos centrų tinklą, galime pasiūlyti saugius, greitus įvairių krovinių pervežimus į Europos šalis tranzitu per Lietuvos teritoriją. O Klaipėdos uostas su savo moderniais terminalais yra pasirengęs tapti patikimu Kinijos verslo partneriu. Ateityje Klaipėdos uostas turi labai ambicingų planų plėstis, suformuoti naujus 1,5 tūkst. hektarų ploto sklypus pietinėje uosto dalyje, kur galėtų įsikurti gamybos ir logistikos klasteriai. Kitas mūsų siekis - pagilinti uostą iki 17 metrų. Iš viso į uosto plėtrą numatome investuoti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų", - per forumo atidarymą kalbėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Po susitikimo su Kinijos delegacija praėjusią savaitę apie planus prabilo ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius

"Šilko kelio atkūrimas leis sustiprinti bendradarbiavimą tarp Azijos ir Europos transporto, prekybos ir kitose srityse. Lietuva turi ambicijų tapti svarbia tiekimo grandinės tarp Rytų ir Vakarų dalimi ir dirbti globaliose rinkose", - sakė ministras.