Dar metų vidury Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) informavo, kad šiemet už šildymą daugiabučių mokėsime mažiau nei praėjusią žiemą.
VKEKK prognozuoja, kad 2013-2014 metų šildymo sezono metu vidutinė šilumos kaina Lietuvoje bus apie 24,35 ct/kWh (be PVM). Skaičiuojama, kad tai - 6,6 procento mažiau nei praėjusį šildymo sezoną. Klaipėdoje šilumos kWh kaina turėtų mažėti 4,4 proc., iki VKEKK nustatyto vidurkio 24,35 lito. Paprasta suskaičiuoti, jei praėjusį sezoną buto nerenovuotame name savininkas už šildymą mokėjo 400-500 litų, tai 4 ar 6 proc. mažesnė kaina jam leis sutaupyti tik nuo 16 iki 30 litų per mėnesį.
Tačiau kol kas niekas nekalba, kokios šildymo kainos Lietuvoje bus 2014-2015 m. sezoną. Mat nuo kitų metų gegužės 1 d. Lietuva turės įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) direktyvą, pagal kurią akcizo mokesčiu turės būti apmokestintos visos gamtinės dujos. Kol kas konkretūs skaičiai, kokio dydžio galėtų būti šis mokestis ir kokia suma jis papildytų biudžetą, neskelbiami. Tačiau net ir Finansų ministerijos vadovai pripažįsta, kad naujojo mokesčio poveikį pajus visi, mat dėl jo brangs ir šildymas, ir kai kurie maisto produktai, ypač duona.
Šiluma už 1 litą
Tai, kad brangs duona, nėra džiugi žinia, tačiau išlaidos šiam maisto produktui eilinio piliečio krepšelyje sudaro palyginti nedidelę dalį. Kas kita - sąskaitos už šildymą, kurias sumokėjus daugeliui mūsų telieka keli litai, kurie ir gali būti skirti tik duonai.
Užtat tie, kurie nėra priklausomi nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, savo išlaidas gali planuoti iš anksto ir nė kiek nebijoti naujų mokesčių gamtinėms dujoms.
Būtent tokiomis nuotaikomis gyvena vieno Kretingos daugiabučio namo gyventojai. Jiems svetimas išgąstis, gavus sąskaitą už šildymą. Jiems apšildyti vieną kvadratinį būsto metrą kainuoja vos vieną litą, mat jie savo namo rūsyje įsirengė autonominę malkomis kūrenamą katilinę.
Toks lapuočių malkomis šildomas gyvenamasis namas, kuriame yra 32 butai, vienas iš nedaugelio visoje Lietuvoje.
Pasak šio namo gyventojo Algimanto Morkeliūno, apšildyti vieną kvadratinį metrą buto plotą kainuoja 1 litą. Į šią sumą telpa visos išlaidos. "Mes ir malkas įsigyjame, jas skaldome, krauname į malkinę. Be to, pinigų užtenka ir smulkiam technikos ir įrangos remontui, katilinėje suvartojamai elektrai, vandeniui", - aiškino kretingiškis.
"Rūsyje įrengti katilai kūrenami malkomis, iš jų gaunamos dujos, kurios ir apšildo namą. Šis šildymo būdas nėra naujas. Lietuvoje yra daug nedidelių aštuonbučių, kurie taip pat šildomi. Tačiau tokio dydžio namas, kaip mūsų, malkas kūrena vienintelis. Iš pradžių katilinėje įsirengėme du katilus, tačiau teko statyti ir trečią", - sakė kretingiškis.
Gyventojai dirba visuomeniniais pagrindais, patys ieško pigesnių malkų, patys jas pjauna, skaldo, sukrauna į malkinę ir jomis kas 2-3 valandas kūrena katilus. Kas negali padėti, tie prisideda pinigais.
Vadinamosioms eksploatacinėms išlaidoms šio namo gyventojai papildomai skiria iki 50 centų už kvadratinį būsto plotą. Beveik visus darbus kaimynai atlieka organizuodami talkas.
Atsisako šildymo dujomis
Šildymo sistemas gyvenamosiose ir komercinės paskirties patalpose įrengiantys specialistai yra sudarę kuro kainų vienam kvadratiniam metrui apšildyti palyginimą, kuriuo remdamiesi jie teigia, kad pigiausia namus šildyti kūrenant malkas arba šiaudų ir pjuvenų granules. Prie brangiausių kuro rūšių priskiriami elektra, dyzelinas ir gamtinės dujos.
Įbauginti nuolat augančių gamtinių dujų kainų individualių namų savininkai skuba keisti savo šildymo sistemas atsisakydami dujinių katilų arba keisdami juos į modernesnius.
Šildymo įranga prekiaujančių įmonių atstovai tvirtina, kad šiuo metu yra šios prekių grupės pirkimo bumas. Klaipėdos universiteto lektorius Audrius Kutkaitis, vadovaujantis vienos šilumos įranga prekiaujančios įmonės filialui, "Vakarų ekspresui" sakė, kad šiuo metu įmonė daugiausiai parduoda dujinių kondensacinių bei granulėmis kūrenamų katilų. "Žmonės moka skaičiuoti ir, pastebėję, kad už 160-200 kv. metrų ploto namo šildymą tenka mokėti apie 1000 litų, pradeda ieškoti išeičių, kaip tas išlaidas sumažinti. Vieni įsirengia kombinuotas katilines, kuriose gali kūrenti tiek gamtines dujas, tiek kietą kurą, kiti apsiriboja kondensacinio dujų katilo įrengimu", - apie vartotojų pasirinkimo tendencijas pasakojo A. Kutkaitis.
UNIVERSALUMAS. Granulinį degiklį, jei tik katilinėje yra vietos, galima prijungti prie daugelio kieto kuro katilų. Be to, vietoje palyginti brangių pjuvenų ar šiaudų granulių galima kūrenti smulkias anglis ar durpių atsijas. Mindaugo MILINIO nuotr.
Išvis dujinio šildymo gyventojai nelinkę atsisakyti, nes šis būdas yra patogus. Dujinius katilus paprasta naudoti, beveik nereikia prižiūrėti: degimo valdymas yra automatizuotas, galima sureguliuoti katilo galią ir vandens temperatūrą. Lietuvoje dujinis kuras yra labiausiai paplitusi kuro rūšis po kietojo kuro.
"Kadangi gamtinių dujų kaina šiuo metu itin aukšta, kai kurie gyventojai stengiasi atnaujinti senąjį dujinį katilą įsirengdami kondensacinį arba katilinėje pastato papildomą kieto kuro katilą. Kombinuota kūrenimo sistema yra patogi. Mat kur nors išvykus ar namie palikus vaikus galima namus šildyti dujomis, o grįžus sistemą perjungti ir šildytis kietu kuru", - apie vyraujančias tendencijas pasakojo A. Kutkaitis.
Kondensacinis dujų katilas nuo įprasto skiriasi ekonomiškumu. Skaičiuojama, kad tokiam pat šilumos kiekiui pagaminti jis sunaudoja 20 proc. mažiau gamtinių dujų. Prieš keletą metų kondensaciniai katilai kainavo 2-3 kartus brangiau nei įprastiniai. Tačiau dabar kondensaciniai katilai gerokai atpigo ir kainų skirtumas nebesiekia 2 kartų.
"Tad jei vieno mėnesio išlaidos šildymui sumažėja 200 litų, tai per sezoną, kuris individualiuose namuose trunka iki 8 mėnesių, susidaro nemenka 1600 litų suma", - skaičiavo pokalbininkas.
Kūrena granules
Biokurą renkasi ir kitas kuro rūšis naudoję gyventojai. Šilutiškis Ramūnas pasakojo, kad prieš kelerius metus įsirengęs medienos pjuvenų granulėmis kūrenamą katilą negali atsidžiaugti iki šiol. "Mūsų 300 kv. metrų ploto namas pastatytas daugiau nei prieš 20 metų. Tuo metu dyzelinis kuras buvo pigus, tad jį kūrendami ir šildėmės. Norėdami patalpose palaikyti 19 laipsnių temperatūrą per sezoną sudegindavome 3,5 tonos dyzelino. O vandeniui šildyti naudojome elektrą. Kai kuras kainavo litą pusantro, išlaidos nebaugino. Tačiau kai jo kaina viršijo 4 litus ėmėme ieškoti alternatyvos", - pasakojo šilutiškis.
Katilinės rekonstrukcija Ramūnui kainavo per 12 tūkst. litų. Tačiau šios investicijos grąža rekordinė - investuotos lėšos grįžta per pusantro sezono. "Dabar man pjuvenų granulės kainuoja tik 5 tūkst. litų per sezoną. Jos degdamos šildo ir vandenį. Aišku, jei kūrentume malkas, išleistume dar mažiau, tačiau granulinis katilas yra patogesnis. Jį prikrauti reikia kas 3 - 5 dienas", - džiaugėsi šilutiškis.
Specialistai skaičiuoja, kad įprastame 150 kv. metrų ploto name įrengtam medžio pjuvenų granulėmis kūrenamam katilui išleistos lėšos grįžta per 3-5 metus. Žinoma, yra daug aplinkybių, kurios nulemia atsiperkamumą. Tai investicijos dydis ir kuras, kuris bus naudojamas.
Populiarėja degiklis
Granuliniai katilai šiuo metu vis labiau populiarėja. Tai pažymi visi kalbinti šildymo įrangos pardavėjai. Viena vertus, granulinį degiklį, jei tik katilinėje yra vietos, galima prijungti prie daugelio jau naudojamų kieto kuro katilų. Be to, vietoje palyginti brangių pjuvenų ar šiaudų granulių galima kūrenti smulkias anglis ar durpių atsijas. Pastarosios šiuo metu yra pats pigiausias kuras, kurio tona kainuoja vos 100 litų.
Degiklį vietoje malkomis kūrenamo katilo įsirengęs Klaipėdos priemiestyje gyvenantis Vidmantas iki šiol negali atsidžiaugti. "Nebereikia nuolat lakstyti į katilinę, kad pakuroje nuolat degtų ugnis. Nebereikia rūpintis malkomis, nebereikia jų krauti į malkinę. Užtenka užsisakyti kelias tonas durpių atsijų, kurias firma atveža į namus. Aišku, tenka pavargti, kol pripildau kuro talpą. Užtat po to beveik savaitę niekuo nereikia rūpintis. Kompiuteris degiklyje palaiko nustatytą temperatūrą ir pats "pasiima" reikiamą kiekį kuro. Tiesa, dažniau tenka išsemti pelenus, tačiau tai menkas vargas palyginti su gaunama nauda", - rankas trynė Vidmantas.
Šiuo metu degiklio kainos svyruoja nuo 3000 iki 4000 litų. Kuro talpykla - dar apie 2000 litų. Apie 1000 litų kainuoja įrengimas.
Populiarumas mąžta
Kalbėdamas apie šiluminius siurblius, vadinamąjį geoterminį šildymą, A. Kutkaitis pažymėjo, kad jų populiarumas mąžta. "Priežastis paprasta, tam reikia gana didelio žemės sklypo. Aišku, galima gręžti kelis gręžinius, tačiau ir jie brangūs", - sakė šilumos įranga prekiaujančios įmonės vadovas.
Būstuose, kuriuose įrengti giluminiai siurbliai, šiluma paimama iš žemės per požeminį plastiko vamzdyną. Vamzdynu cirkuliuoja aplinkai nepavojingas neužšąlantis skystis, kuris perduoda surinktą šilumą į šilumos siurblį. Šilumos siurblys šią šilumą paverčia aukštų parametrų šiluma, kuri naudojama šildymui bei karšto vandens ruošimui.
Pasak A. Kutkaičio, kontūro "žemė-vanduo" siurblius baigia nukonkuruoti "oro-vandens" kontūro siurbliai. Šių naudingumo koeficientas artėja prie "žemės-vandens" siurblių, tačiau jiems nereikia didelių investicijų įrengiant požeminį vamzdyną.
"Šie siurbliai veikia panašiai kaip oro kondicionierius. Jis ima orą iš lauko ir atskiria šilumą. Tiesa, šie siurbliai efektyviai veikia tik iki 15-20 laipsnių šalčio. Esant tokiai ir žemesnei temperatūrai jau įsijungia elektriniai tenai, kurie paprasčiausiai šildo vandenį. Tačiau kiek tokių šaltų dienų per metus būna?" - apie naujovę pasakojo A. Kutkaitis.
Žinoma, būtų idealu, jei kiekvienoje katilinėje būtų ir malkomis kūrenamas katilas su įmontuotais elektriniais šildymo elementais, ir dujinis katilas arba, jeigu nėra galimybių prisijungti prie gamtinių dujų trasos, skystojo kuro. Tuomet tikrai būtų nebaisūs jokie kainų šuoliai ar kiti gamtiniai kataklizmai. Aišku, jei dar labiau pabrangus dujoms nepradės brangti ir biokuras.
Rašyti komentarą