Šiek tiek mažiau žmonių prognozuoja savo finansinės padėties pablogėjimą

Statistikos departamento duomenimis, palyginti su liepos mėnesiu, mažiau gyventojų prognozavo didelį bedarbių skaičiaus augimą. Šiek tiek sumažėjo gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties ir savo namų ūkio finansinės padėties pablogėjimą bei visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.

Rugpjūčio mėnesį 4 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 61 procentas - kad pablogėjo, 35 procentai gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (liepos mėn. atitinkamai 2, 63 ir 34 proc.).

Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 13 procentų gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 31 procentas manė, kad finansinė padėtis pablogės (liepos mėnesį - atitinkamai 12 ir 33 proc.). 53 procentai gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.

Vertindami šalies ekonominę padėtį, 70 procentų gyventojų teigė, kad ji per praėjusius metus pablogėjo, 6 procentai - kad pagerėjo, 22 procentai atsakė, kad padėtis nepasikeitė (liepos mėn. - atitinkamai 76, 5 ir 19 proc.).

Rugpjūčio mėnesį 19 procentų gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 35 procentai prognozavo pablogėjimą, 42 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pat (liepos mėn. atitinkamai 20, 37 ir 39 proc.).

Rugpjūčio mėnesį 12 procentų gyventojų tikėjosi bedarbių skaičiaus mažėjimo per artimiausius 12 mėnesių, 62 procentai prognozavo tolesnį bedarbių skaičiaus augimą, iš jų 18 procentų - reikšmingą bedarbių skaičiaus padidėjimą (liepos mėn. atitinkamai 8, 71 ir 28 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugpjūčio mėnesį skyrėsi vienu procentiniu punktu: mieste jis buvo minus 25, kaime - minus 26. Palyginti su liepos mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 5, kaime - 3 procentiniais punktais.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą tiek mieste tiek kaime lėmė optimistiškesnė bedarbių skaičiaus kitimo prognozė. Miesto gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių išaugs, sumažėjo nuo 73 iki 63 procentų, iš jų prognozuojančiųjų didelį bedarbių skaičiaus augimą - nuo 30 iki 17 procentų.

Kaimo gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per 12 mėnesių išaugs, sumažėjo nuo 69 iki 59 procentų, iš jų prognozuojančiųjų didelį bedarbių skaičiaus augimą - nuo 26 iki 20 procentų.

Miestiečiai truputį optimistiškiau vertino savo namų ūkio finansines perspektyvas bei galimybę bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių. Šiek tiek mažiau kaimo gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą.

Per metus, palyginti su 2009 m. rugpjūčio mėnesiu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 22 procentiniais punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą ir šalies ekonominės padėties pokyčius.

Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis sumažėjo nuo 91 iki 62 procentų, tačiau padaugėjo gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius išliks nepakitęs. Prognozuojančiųjų bedarbių skaičiaus mažėjimą padaugėjo nuo 3 iki 12 procentų.

Gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą per metus sumažėjo nuo 63 iki 35 procentų, tačiau tik kas trečias ketvirtas iš pakeitusių nuomonę tapo optimistu: gyventojų, besitikinčių ekonominės padėties gerėjimo, dalis padidėjo nuo 11 iki 19 procentų. Likusieji manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių nesikeis. Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas per metus pasikeitė mažiau.