Tiesa, iki spalio galo dar gali būti teikiami pasiūlymai persvarstyti išvadą. Pati bendrovė planuoja, kad su stoties statybos rangovu darbų sutartis bus pasirašyta gruodžio pradžioje.
Kas planuojama?
"Klaipėdos naftos" vadovai jau nekart viešai minėjo, kad dabartinis jų tikslas yra maksimaliai efektyvinti SGD terminalo veiklą, "kad jo išlaikymo kaštai Lietuvos vartotojams būtų kuo mažesni". Geresnio efektyvumo siekiama labiau išnaudojant SGD terminalo teikiamas galimybes. Dėl to po konsultacijų ir su vietiniais, ir tarptautinės rinkos dalyviais "Klaipėdos nafta" nusprendė plėsti terminalo veiklą, kad iš jo būtų galima tiekti SGD į kitus, mažesnius, priėmimo taškus Baltijos jūroje, o autodujovežiais transportuoti į tas žemynines vietas, kur norima turėti alternatyvų dujų tiekimą, ar ten, kur nėra tradicinių dujotiekių arba egzistuoja tik sezoninė paklausa.
"Klaipėdos nafta" jau nuo šių metų pradžios, kai prasidėjo komercinė terminalo veikla, sudarė galimybes iš terminalo laivo "Independence" perpilti SGD į mažesnės talpos tanklaivius. Su Europos Sąjungos pagalba jau baigiamas projektuoti 5 000 kub. m talpos terminalas (penkios horizontalios, vakuuminio izoliavimo, slėginės talpyklos), kuriame SGD būtų pilamos į autodujovežius. Ši paskirstymo stotis turėtų atsirasti įmonės teritorijoje ties 2-ąja krantine. Antruoju projekto etapu numatoma padidinti SGD talpyklų parką nuo 5 iki 10 tūkst. kub. m.
AAA atrankos išvadoje rašoma, kad arčiausiai Burių g. 19 sklype planuojamos SGD stoties - už 440 m - būtų I Melnragės gyvenamasi rajonas, tačiau artimiausias namas (Molo g. 2A) yra nutolęs apie 570 m.
Numatoma, kad įgyvendinus pirmąjį etapą į įmonę kasdien važiuotų 12 autodujovežių (3 000 per metus), kurie būtų pildomi 2-3 pakrovimo aikštelėse (antru etapu numatoma įrengti dar dvi). 50 kub. m talpos autodujovežis pripildomas per valandą. Teigiama, kad jie važinėtų Pamario, P. Lideikio g., Šiaurės prospektu ir Liepų gatve iki automagistralės. Apskaičiuota, kad Pamario gatve transporto srautas dėl maksimaliai esą padidės apie 2,28 proc., o Lideikio gatve - apie 0,33 proc.
Per metus numatoma bunkeriuoti 250 laivų, iš kurių per valandą būtų išpilama apie 500 kub. m SGD. Jei būtų įgyvendintas ir antrasis projekto etapas, laivų ir autodujovežių skaičiai išaugtų dvigubai.
Teigiama, kad SGD paskirstymo stotyje įrengta priešgaisrinė sistema bus integruota į esamą "Klaipėdos naftos" priešgaisrinę sistemą papildant ją atitinkamais įrenginiais. Planuojama papildomai įrengti vandens siurblius, gaisrinius hidrantus, vandens užuolaidas, gaisro monitorius, putų gesinimo sistemą bei miltelinę gesinimo sistemą, priešgaisrinius atitvarus. Numatoma įrengti gaisro, dujų nuotėkio, dūmų, gaisro vietos aptikimo ir galimo SGD išsiliejimo detektorius. Avarijos metu išsiliejusioms SGD dujoms surinkti būti skirti 3 specialūs baseinai.
Išvadoje rašoma, kad dėl šilumos maža dalis SGD garuoja, tačiau jos bus rekondensuojamos, papildomai suspaudžiamos ir gražinamos atgal į procesą kartu su SGD dujomis. Konstatuojama, kad visas technologinis procesas yra uždaras, todėl esant normaliomis veiklos sąlygomis teršalai į aplinkos orą nebus išmetami, o avarijos atveju SGD būtų sudeginamos avariniame degle.
Skaičiavimais nustatyta, kad planuojamas triukšmo lygis ties "Klaipėdos naftos" sklypo ribomis ir už jų, artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje, visais paros periodais neviršys triukšmo ribinių dydžių.
Teigiama, kad transportuojant SGD nuo terminalo ties Kiaulės nugaros sala iki "Klaipėdos naftos" teritorijos laivyba uosto kanale nebus ribojama.
Išvadose taip pat rašoma, kad "Klaipėdos nafta" kartu su tokia stotimi planuojama pastatyti ir gamtinėmis dujomis kūrenamą 2 MW kogeneracinę jėgainę.
Kodėl nereikia PAV?
Anot AAA, pagrindiniai motyvai, kuriais remiantis buvo nutarta nereikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūros yra tai, kad "Klaipėdos naftos" teritorija nepatenka į Europos ekologinio tinklo "Natūra 2000" teritorijas ir su jomis nesiriboja, o SGD stotis bus statoma teritorijoje, kurioje jau yra išvystyta visa būtina inžinerinė infrastruktūra. Taip pat akcentuota, kad į aplinkos orą išmetamų teršalų koncentracijos ir triukšmas neviršys ribinių verčių, nedarys neigiamo poveikio požeminiams ir paviršiniams vandenims, neapribos gretimybėse veikiančių įmonių veiklos, "nebus sukeltas neigiamas poveikis visuomenei".
Aiškinama, kad SGD paskirstymo stočiai normatyvinė sanitarinės apsaugos zona (SAZ) yra nenustatoma, tad nepaisant naujo objekto "Klaipėdos naftai" taikoma SAZ išliks tokia pati.
Visgi suinteresuota visuomenė iki spalio pabaigos turi teisę AAA teikti pasiūlymus persvarstyti tokią išvadą.
Kas toliau?
"Klaipėdos naftos" Komunikacijos skyriaus vadovė Indrė Milinienė teigė, kad išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo yra vienas iš procesų, kuriuos būtina atlikti norint įgyvendinti SGD paskirstymo stoties projektą.
"Šiu metu vykdomas statybų rangovo viešas pirkimas. Planuojama, jog su statybos rangovu darbų sutartis bus pasirašyta gruodžio pradžioje", - teigė I. Milinienė.
"Klaipėdos nafta" ne kartą yra skelbusi, kad siekia, jog SGD paskirstymo stotis būtų pradėta eksploatuoti 2016-ųjų pabaigoje arba 2017-ųjų pradžioje.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą