Šešėlis - šešėlyje

Dėl latentinės spaudos panaudojimo prekyboje Finansų ministerijoje jau yra speciali darbo grupė. Vienas jos narių Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas teigė, kad ši organizacija visiškai neprieštarautų, jei unikaliais lipdukais būtų žymimi alkoholiniai gėrimai ir rūkalai, kurie ir šiandien privalo būti su banderolėmis.

„Bet naujais ženklais žymėti kasdienio vartojimo prekes jau būtų perteklinis dalykas - Lietuva šiandien ir taip vykdo visus Europos Sąjungos ženklinimo reikalavimus, o nuo 2014 metų yra numatyta nauja ženklinimo direktyva, kuria bus siekiama dar labiau informuoti bei apsaugoti vartotojus ir rinką, - sakė L.Vilimas. - Siūloma nauja ženklinimo latentinės spaudos priemonėmis tvarka bus tik papildoma našta verslui, kuris ja turės pasidalyti su vartotoju. Tačiau taip skelbiamas karas su šešėliu iš esmės atrodo juokingai - siūlomus lipdukus juk klijuotų legalius produktus gaminantys verslininkai, o tie, kurie dirba pogrindyje, toliau sau sėkmingai pardavinės viską be jokių lipdukų. Man, pavyzdžiui, nekyla jokių abejonių, kad prekės, kurios atsiduria parduotuvėse, yra legalios. Iki prekybos centrų jos nukeliauja ilgą kelią, pereina kruopščius patikrinimus, yra savaime žymimos kodais ir t.t.“.

Panašios nuomonės yra ir koncerno „MG Baltic“ vadovas Darius Mockus. Jis pritaria minčiai, kad nelegaliam verslui niekada nerūpės jokios banderolės, nes savo „prekių“ jis apskritai neženklina.

„Šiandien mes turime tokią problemą: nelegali rinka neturi jokių lipdukų ar banderolių, todėl kyla klausimas, ar legalias prekes apdėjus papildomomis apsaugos priemonėmis, kurios, girdėjau, yra gal net tris kartus brangesnės nei esamos banderolės, kas nors pasikeis, ar ne? - svarstė D.Mockus. - Mūsų „Stumbro“ gamykla kasmet banderolėms skiria apie 3 mln. litų, tad įdiegus papildomus lipdukus ši suma turbūt išaugtų trigubai. Tie žmonės, kurie veža degalus kanistrais ar plukdo cigaretes per sieną, tikrai dirba be lipdukų, bet kodėl mes jų tiesiog negaudome? Bet kokios kontrolės ar apsaugos priemonės brangina prekę, o tą pabrangimą vis tiek privalo padengti gamintojas arba vartotojas. Jeigu verslą kontroliuojančios institucijos naujų priemonių sąnaudas prisiimtų ant savo krūtinės, kaip yra visoje Europoje, tai galbūt klijuokite ką tik norite, net ir mokėdami šimtą kartų brangiau, tačiau kai kyla klausimas dėl naujos finansinės naštos verslui, tikrai nesinori pritarti tokiai naujovei“.

D.Mockus nenorėjo pritarti finansų viceministro V.Galvono teiginiui, kad mūsų šalyje yra parduodama nemažai padirbto alkoholio.

„Alkoholis yra ypač kontroliuojamas, todėl bent jau legalioje prekyboje, kur jo parduodama daugiausia, padirbinių tikrai vargu ar rastume, - sakė D.Mockus. - Tai akcizinė, specialiai pažymėta prekė, kurią parduoti parduotuvei nelegaliai būtų pernelyg didelė rizika, kvepianti didelėmis baudomis ar net verslo praradimu. Nemanau, kad kas rizikuotų“.

„Rokiškio sūrio“ gamyklos direktorius Antanas Trumpa vakar „Respublikai“ teigė taip pat dar negirdėjęs, kad garsi aukštaitiška pieno produkcija būtų parduodama nelegaliai ar padirbama.

„Neteko girdėti, nemanau, kad rastume nelegaliai pagaminto sūrio su mūsų etikete net ir turguje, todėl negaliu pasakyti, ar tokie lipdukai duotų kokios nors naudos valstybei ar mums“, - sakė A.Trumpa.

Lietuvišką mineralinį vandenį „Neptūnas“ gaminančios įmonės vadovas Gintas Petrus tvirtino dar nė karto negirdėjęs, kad būtų padirbinėjama ar nelegaliai platinama tokia produkcija kaip vanduo. Verslininkas sakė nesuprantąs, kam šautų į galvą mintis griebtis „Neptūno“ produkcijos padirbinėjimo, nes šis vanduo pilstomas į originalią plastikinę tarą, kurios brangią gamybos įrangą turi tik pati įmonė.

„Neįsivaizduoju, kad kas ryžtųsi avantiūrai padirbinėti ir nelegaliai pardavinėti mineralinį vandenį, - stebėjosi G.Petrus. - Tokio „verslo“ pradžia būtų itin brangi, o rezultatas neprognozuojamas. Juk prigamintą vandenį, išpilstytą į tokius pat butelius kaip mūsų, reikėtų kur nors dar ir parduoti. O tokia informacija tikriausiai labai greitai pasiektų ir mus, nes žinome savo prekybos sistemą, kas ir kur parduodama. Manau, kad užsimanę uždirbti juodų pinigų veikėjai tikrai imtųsi paprastesnių būdų tai padaryti“.

Pasak G.Petraus, naujų kontrolinių priemonių diegimas kainuotų nemažai ne tik apmokant pačių lipdukų sąnaudas, bet ir investuojant į technologijas, kurios turėtų ženklinti prekes.

„Mano nuomone, norėdama gerokai sumažinti šešėlinę ekonomiką, valdžia pirmiausia privalo pagaliau kontroliuoti turgus, kuriuose sukasi tikrai labai dideli, tačiau neapskaitomi pinigai, - sakė G.Petrus. - Vien ką reiškia užsienio konteineriuose surinktų labdaros drabužių kiekiai, kurie čia realizuojami labai geromis kainomis. Antras taikinys turėtų būti paslaugų sfera, statybos, kur labai daug pinigų skendi šešėlyje. Juk net vaikų auklės tikriausiai retai išrašo sąskaitas už savo paslaugas, tad jų pajamos taip pat papildo šešėlinę ekonomiką“.

Vakar tapo žinoma, kas iš pašalės Finansų ministerijai siūlo naujų lipdukų idėją. Tai - buvęs socialdemokratų premjeras, verslininkas Adolfas Šleževičius, dirbantis ir šalia Vilniaus, Skaidiškėse, esančios latentinės spaudos įmonės (net neaišku, ar priklausančios lietuviams) konsultantu.

„Šią idėją jau prieš dvejus metus siūliau ir buvusiam premjerui Andriui Kubiliui, ir buvusiai finansų ministrei Ingridai Šimonytei, tačiau man susidarė įspūdis, kad jiems buvo visiškai neįdomu, jog toks unikalus būdas padės mažinti šešėlinės ekonomikos dalį rinkoje, - vakar „Respublikai“ sakė A.Šleževičius. - Mano interesas yra labai paprastas - padėti mūsų valstybei mažinti tą šešėlį, bet jau suprantu, kad verslas ima priešintis, tad užkliudyti tikrai rimti interesai“.