Šešėlinę ekonomiką mažintų žmonių švietimas ir bausmės pažeidėjams

„Turime pasistengti, kad kiekvienas šalies gyventojas suprastų šešėlio žalą. Manau, esminis lūžis yra kiekvieno piliečio ir žmogaus supratimas. Tas buvimas šešėlyje, ką jis man duoda blogo asmeniškai. Per tai reikia bandyti sugriauti tam tikrus stereotipus“, - Vyriausybėje surengtoje konferencijoje apie šešėlinę ekonomiką pirmadienį kalbėjo S. Skvernelis.

Anot jo, švietimas yra veiksminga priemonė, bandant kovoti su šešėline ekonomika, tačiau kartu turi dirbti ir valstybės institucijos, galinčios bausti nusižengusius piliečius.

„Aš nesu šalininkas baudžiamųjų priemonių, bet tie, kurie nesuvokia ir nesupranta, tai tarnybos institucijos turi darbuotis“, - tvirtino premjeras.

Vyriausybės duomenimis, 2015 metais dėl šešėlinės ekonomikos Lietuva neteko 2,128 mlrd. eurų mokesčių, arba 5,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o bendras „šešėlio“ mastas tuo metu siekė 25,8 proc. BVP.

Vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės nuomone, jeigu pavyktų surinkti slepiamus mokesčius, didėtų valstybės išlaidos pensijoms, socialinei ir sveikatos apsaugai.

„Ką mes galėtume pasiekti, jei netoleruotume šešėlio? Jeigu mes surinktume tuos mokesčius, galėtume padvigubinti pensijas. Išmokos vaikams padidėtų daugiau nei 10 ar 18 kartų, o sveikatos apsaugai galėtume išleisti dvigubai daugiau pinigų“, - konferencijoje teigė M. Dargužaitė.

„Mes kalbame apie 2 mlrd. eurų, kurių negausime, vien tik efektyvindami viešąjį sektorių ar statydami naujus paslaugų centrus. Kol visuomenės supratimas nepasikeis, mes negalėsime pasiekti didelio proveržio šioje srityje“, - pridūrė Vyriausybės kanclerė.

Skirtingų tyrimų duomenimis, šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje gali siekti apie 15-30 proc. BVP.