Seniems kioskams iš sostinės teks nešdintis

Visi bus vienodi

Sostinėje šiuo metu veikia apie 400 kioskų, kuriuose smulkieji verslininkai prekiauja maisto produktais, vaisiais, buities smulkmenomis, drabužiais, gėlėmis. Metalinių kioskų gausu Antakalnio troleibusų žiede, Santariškėse prie Onkologijos instituto, pavienių kioskų yra likę ir kitose sostinės vietose.

Tačiau daugumos kioskų savininkų ir savivaldybės sutartys baigiasi šį pavasarį. Tai buvo gera proga įvykdyti Vilniuje „kioskų reformą“, kuri turėjo paliesti visus smulkiuosius prekybininkus. Sostinės valdžia suplanavo, kad visi, net ir nauji kioskai, kurie nori tęsti veiklą, dirbti toliau, turi būti vienodo dizaino.

Metaliniai kioskai turėtų tapti, kaip teigiama, civilizuotomis ir gražiomis mažosios prekybos vietomis, kuriose, pageidautina, būtų teikiamos įvairesnės paslaugos. Tai turėtų būti ne tik maisto prekių parduotuvės ir spaudos kioskai, bet ir, pavyzdžiui, mažos kavinės. Prie šių mažosios prekybos vietų būtų galima pastatyti elektrinius dviračius, įrengti interneto ryšio prieigas, dviračių nuomos punktus, informacijos centrus ir pan.

Savivaldybė dar pernai paskelbė konkursą tipinių kioskų gamintojams parinkti. Vilniaus kioskų gamybos ir statybų konkursą laimėjo trys įmonės: VšĮ „Vizualinių komunikacijų studija“, UAB „Ryterna“ ir UAB „Aliuminio konstrukcijos“. Smulkiesiems verslininkams buvo suteikta teisė pasirinkti bet kurį iš konkursą laimėjusių gamintojų. Pigiausi ir mažiausi kioskai miegamuosiuose rajonuose kainuoja nuo 10 tūkst., senamiesčio prieigose - nuo 22 tūkst., o senamiestyje - ir nuo 30 tūkst. litų.

Miesto planai nesikeičia

„Respublikai“ pasidomėjus, kodėl naujų, estetiškesnės išvaizdos prekybos vietų sostinėje vis dar nematyti, o veikia tie patys seni kioskai, Vilniaus savivaldybė informavo, kad sutartys su kioskų savininkais pratęstos iki spalio 1 dienos arba iki 2014 m. balandžio 1 dienos.

Iki spalio pirmosios pratęsiamos sutartys su tais kioskų savininkais, kurie yra numatę metalinius kioskus pertvarkyti į naujo vaizdo prekybos paviljonus. Iki kitų metų balandžio 1 d. - su tais, kurių kioskai jau buvo tvarkomi ir yra pastatyti ne kioskų grupėse, ne miesto centrinėje dalyje, esantys požeminėse perėjose, nuošalesnėse miesto vietose.

Pirmuoju atveju duodamas pakankamas terminas susitvarkyti, antruoju, jau investavusiems lėšų į kiosko, esančio ne miesto centrinėje dalyje, tvarkymą, duodamas kiek ilgesnis terminas.

Vis dėlto, savivaldybės atstovų teigimu, pagrindinis tikslas išlieka - mieste turės atsirasti naujos kokybės prekybos vietos, netvarkingi kioskai turės užleisti vietą vienodos architektūros prekybiniams kioskams ir paviljonams.

Išlieka ir miesto pozicija, kad smulkus verslas turi likti ir teikti kokybiškas paslaugas mieste, todėl kioskų savininkams sudaromos sąlygos rengti projektus naujo tipo prekybos vietoms įsirengti. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė 5 tūkst. litų suma rems verslininkus, kurie nuspręs nusikelti mieste esančius senus kioskus, taip skatindama smulkųjį verslą imtis naujos veiklos.

Virvė po kaklu

Smulkieji verslininkai miesto savivaldybės planams iš pradžių mėgino nedrąsiai priešintis teigdami, kad daugiau nei du dešimtmečius iš pradžių klestėjęs, o dabar vegetuojantis kioskų verslas sostinės valdžios stumiamas į pražūtį. Tačiau pasipriešinimas nebuvo veiksmingas.

Sostinės smulkiuosius verslininkus vienijančios Vilniaus mažosios prekybos asociacijos pirmininkė Ramutė Strolienė „Respublikai“ teigė, kad miesto savivaldybė tik pratęsė sutarčių laiką, tad dabar verslininkai rengia naujus projektus ir ruošiasi statyti naujo pavyzdžio kioskus.

„Tiesą pasakius, mums jau irgi atsibodo tupėti šiuose metaluose, mes irgi norime civilizuotai gyventi, - sakė verslininkų atstovė. - Tik vienintelė bėda, kad mums neleidžia rekonstruotis „pagal kišenę“.

R. Strolienė teigė negalinti pasakyti, kiek tiksliai kainuos naujo kiosko ar paviljono įrengimas, nes iki galo nei vietos, nei kainos, nei projektai dar nesuderinti. Tačiau faktas, kad tai kainuos ne šimtus, o tūkstančius litų. Smulkiesiems verslininkams tokia suma - didelė investicija. Tačiau kitos išeities jie neturi - arba investuoti ir dirbti toliau, arba veiklą nutraukti.

„Ne vienam verslininkui tai - lyg virvė po kaklu, - sakė moteris. - Jei neturi pinigų investuoti - belieka užsidaryti. O juk smulkiesiems verslininkams neretai tas kioskas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Mes nieko neprašome iš valstybės, dar ir mokam jai mokesčius, sukuriame darbo vietas, bet atrodo, ne vienam dabar teks eiti ištiesta ranka ir prašyti. Netekę pragyvenimo šaltinio žmonės eis į Darbo biržą ir valstybė turės mokėti jiems pašalpą“.

Situacija tik blogėja

Nemažai smulkiųjų verslininkų kioskus turėjo uždaryti jau prieš porą metų, kai juose buvo uždrausta pardavinėti alų ir sidrą. Dabar Seime svarstomi planai uždrausti kioskuose pardavinėti ir spirituotas kosmetikos priemones.

„Nesuvokiu protu. Gal čia suinteresuotumai kažkokie? Juk tai - paprasčiausias pajamų permetimas iš vienų rankų į kitas, - sako R. Strolienė. - Parduotuvėje prekiauti galima, o kioskininkams, kurie taip pat moka mokesčius valstybei - negalima. Tai Konkurencijos įstatymo pažeidimas ir smulkaus verslo naikinimas. Tie, kurie pirko kioskuose, nusipirks parduotuvėje. Jeigu jau drausti, tai drausti visiems, o dabar tiesiog pelnas nueis į kažkieno kito kišenę. Nežinau, kodėl tą „mažiuką“ reikia „pasmaugti“.

Apie smulkaus verslo perspektyvas, pasak verslininkų atstovės, jau nėra ką net kalbėti. Visos kalbos apie valstybės pagalbą smulkiajam verslui ir smulkaus verslo skatinimą - tik kalbos, nes nuo 1994 m. situacija tik blogėja.

Mindaugas PAKALNIS, Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ direktoriaus pavaduotojas, vyr. architektas

Pertvarkytų prekybos kioskų galimų vietų schemą savivaldybė buvo pavedusi parengti mūsų įmonei - parengėme ir dar pernai atidavėme užsakovui. Rengiant pertvarkytų prekybos kioskų galimų vietų schemą buvo siekiama atsikratyti to „laukinio kioskų dauginimosi principo“, kad atsirastų kokia nors bendra kioskų stilistika.

Schemoje miestas buvo suskaidytas į keletą zonų ir numatyta, kas kuriose zonose gali būti.

Centrinėje miesto dalyje, kur yra perimetrinė miesto struktūra, pačiuose pastatuose daug plotų, kuriuos galima išnaudoti, tad kioskų turėtų būti mažiau - čia ateityje turėtų likti tik susijusieji su turizmo informavimu arba su tam tikromis paslaugomis.

Antroji suplanuota zona - ta, kurioje vietoj esamų kioskų galima statyti naujus, tik tvarkingus, naujo dizaino kioskus ir paviljonus.

Trečioji zona - ta, kur įmanoma kioskų plėtra. Tai rajonai bei vietos, kur žmonėms trūksta kokių nors paslaugų, o jos gali būti teikiamos kioskuose ar paviljonuose.

Senųjų metalinių kioskų Vilniuje kada nors neliks, tačiau kiek tiksliai atsiras naujo dizaino statinių, priklauso nuo verslininkų.