Senėjančios visuomenės iššūkiai - neišvengiami

Šalies gyventojų mažėjimas 2015 m. viršijo daugiau nei 20 metų populiacijos nykimo periodo (nuo 1992 m.) vidutinį metinį 1,05 proc. mažėjimo tempą. Toks nepalankių gimstamumo, mirtingumo, migracijos rodiklių ir pokyčių komplektas lemia labai sparčius - Europoje ir visame pasaulyje vienus sparčiausių - Lietuvos populiacijos nykimo tempus.

Nuo 2012 m. Lietuvoje gyvena mažiau nei 3 mln. žmonių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. pradžioje mūsų šalyje gyveno 2,89 mln. žmonių. Praėjusiais metais Lietuvos gyventojų sumažėjo net 32,7 tūkst., arba 1,1 proc.

Ekspertai įspėja: jei valdžios politika nesikeis, turėsime masę pensininkų ir krislelį darbingų žmonių, kurie nebepajėgs uždirbti tiek, kad valstybė galėtų išlaikyti pensininkus. Tai reiškia svetimtaučių imigraciją, o vėliau - ir mūsų tautos išnykimą.

„Visuomenės senėjimas - pasaulinė tendencija, - „Vakaro žinioms“ sakė ekonomistas prof. dr. Teodoras Medaiskis. - Viena vertus, tai yra gerai - žmonės ilgiau gyvena. Tačiau blogai tai, kad besikeičiantis santykis tarp jaunų ir senų sukelia įvairiausių pasekmių. Vyresniems žmonėms išlaikyti reikia skirti santykinai didesnes lėšas, tad atsiranda tam tikra įtampa.“

Stebuklingo recepto, kaip viso to išvengti, ekonomisto teigimu, niekas neturi. Nestebuklingas receptas gana paprastas - žmonėms reikia ilgiau dirbti. Būtina vėlinti išėjimo į pensiją amžių ir taip mėginti balansuoti santykį tarp tų žmonių, kurie dirba, ir tų, kurie jau išėję į pensiją. O tas vėlinimas susijęs su tam tikrų darbo santykių, darbo sąlygų performavimu.

„Neišvengiamai yra taip - jeigu ilgiau gyvename, reikia ilgiau dirbti, - sako T.Medaiskis. - Tik problema - turi keistis bendra politika, darbdavių požiūris, suvokimas, kad tiek jauni, tiek seni darbuotojai turi savų pranašumų ir savų minusų. Darbo sąlygos ir santykiai turi būti pritaikyti vyresnių žmonių poreikiams. Kaip labai perspektyvų dalyką matau dalinį išėjimą į pensiją. Turi pasikeisti darbdavių mentalitetas ir dėl vykstančių demografinės struktūros pokyčių jis nori nenori pasikeis, kai ims smarkiai trūkti jaunesnių darbuotojų.“

Anot specialisto, svarbi ir šalies demografinė politika, kuri turi būti skatinanti gimstamumą, reikalingi realūs veiksmai, nukreipti į emigracijos mažinimą. Apie šias priemones daug šnekama, tačiau jos Lietuvoje vis dar neduoda apčiuopiamo rezultato.