Seimūno abejonės dėl Klaipėdos LEZ legalumo pribloškė klaipėdiečius

Anot parlamentaro, esą nėra jokių teisinių dokumentų, leidžiančių LEZ vykdyti veiklą. Tuo, zonoje taikant mokesčių lengvatas, valstybei neva galėjo būti padaryta nuo 70 iki 100 mln. litų nuostolių.

R. Žemaitaitis siūlo atkreipti dėmesį ir į tai, kad 2010 m. spalio 31 d., duodamas interviu vienai televizijos laidai, Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybė yra patvirtinusi LEZ teritorijos detalųjį planą, o Vyriausybė esą dar nėra jo patvirtinusi.

"Be to, meras nurodė, kad detalųjį planą Vyriausybė galės patvirtinti vėliau. Tokie pareigūno veiksmai leidžia manyti, kad LEZ veikia neteisėtai, tad neteisėtai iš valstybės biudžeto bei Europos Sąjungos fondų gaunami ir pinigai", - dėstė politikas.

Išties minėtoje laidoje buvo bandoma įteigti, kad LEZ yra tarsi korupcijos lizdas. Teigiama, kad Vyriausybė delsia patvirtinti minėtos pramoninės teritorijos ribas, o tuo metu joje neva dalijami sklypai, kuriuos turės išpirkti rinkos kaina pati Vyriausybė.

"Spaudoje vis pasirodo informacija apie gyventojų iškeldinimą iš LEZ, tačiau kaip galima juos iškelti, jeigu nėra jokių teisinių svertų, o žmonės verčiami parduoti nuosavybę neaiškiems asmenims. Pardavus žemės sklypą kitam asmeniui vėliau, patvirtinus LEZ ribas, bus galimybė šiuos sklypus išpirkti. Susipažinus su visais dokumentais akivaizdžiai matyti, kad valstybėje galimai veikė didelė nusikalstama grupuotė, kuri per ilgą laikotarpį galėjo iš valstybės pasisavinti daugiau kaip 70 mln. litų", - grėsmingai dėsto parlamentaras.

R. Žemaitaitis teigė dar šią savaitę ketinantis kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, Valstybės kontrolę bei Generalinę prokuratūrą, kad kuo greičiau būtų pradėtas tyrimas dėl galimo pinigų iššvaistymo.

Į parlamentaro pareiškimą skubiai sureagavo LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas.

"Taip, Vyriausybės nutarimo dėl LEZ zonos ribų nėra, jis klaidžioja po ministerijas ir derinamas jau 2 metai. Tačiau mums tokia situacija dirbti netrukdo. LEZ veikia teisėtai. Parodykit man nors vieną sklypą, kuris būtų nupirktas LEZ. Ar parduotas. Toje teritorijoje gyvenantys žmonės patys daug metų kovojo dėl iškeldinimo, žemė iš jų ne perkama, o paimama visuomenės poreikiams. Aš galiu tik apgailestauti, kad Seimo narys neįsigilino į faktus, net netikrino informacijos. Nežinau, ko siekiama tokiais pareiškimais", - svarstė P. Vasiliauskas.

"Neįsigilino į teisės aktus"

Povilas VASILIAUSKAS, LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas

Klaipėdos LEZ teritorijos dydis ir ribos buvo nustatyti 1996 m. įstatymu "Dėl Klaipėdos LEZ". Ribos buvo apibrėžtos žodiniu būdu (aprašymu), dydis nurodytas 205 ha. Geodeziniai matavimai rengiant teritorijos detalųjį planą parodė, kad teritorijos, kurios ribos apibrėžtos pagal Klaipėdos LEZ įstatymo 4 straipsnį, dydis yra ne 205 ha, kaip klaidingai nustatyta minėto įstatymo 3 straipsnyje, o 305 ha.

Be to, nuo pat zonos įsteigimo pradžios buvo aišku, kad ši teritorija nėra pakankama tokiam ilgalaikiam projektui (49 metams). Klaipėdos LEZ įstatymo įsigaliojimo įstatyme buvo pasiūlyta Klaipėdos miesto savivaldybei parinkti rezervines LEZ teritorijas pietinėje miesto dalyje ir, gavus apskrities valdytojo sutikimą bei suderinus su Susisiekimo ministerija, pateikti siūlymą Vyriausybei iki 1997 m. kovo 1 d.

Dar 2005 m. atsirado galimybės padidinti zonos teritoriją. Todėl 2005 metais buvo parengtas ir pateiktas Seimui atitinkamas įstatymo projektas. Juo buvo siekiama dviejų tikslų: patikslinti zonos ribas taikant tikslią Lietuvos koordinačių sistemą ir atsisakyti netikslaus ribų aprašymo bei padidinti zonos teritoriją prijungiant 112 ha privačios žemės. Tai valstybei nekainuoja nė cento, nes ši žemė nėra išperkama, ją privatus žemės savininkas tiesiog nuomos zonos valdymo bendrovei. Konkrečios zonos ribos turi būti nustatomos Vyriausybės nutarimu. Šis Klaipėdos LEZ įstatymo pakeitimas buvo priimtas 2008 metų birželį. Dėl tam tikrų priežasčių iki šiol Vyriausybės nutarimas nėra priimtas.

R. Žemaitaičio pranešime tvirtinama, kad zona de jure neveikia ir jos "negali būti", kadangi iki šiol nėra nustatytos zonos ribos bei neįvykdytos sąlygos, nustatytos Vyriausybės 1999 m. nutarimu tvirtinant LEZ statutą. Deja, autorių suklaidino teisės aktų, reglamentuojančių LEZ veiklą, gausa ir gana dažna kaita.

Nuo 1999 m. birželio 9 d. Vyriausybė ne kartą priiminėjo nutarimus šiuo klausimu ir paskutinis jos nutarimas šiuo klausimu yra priimtas 2002 m. liepos 19 d. Sąlygos, numatytos šiame Vyriausybės nutarime, buvo įvykdytos ir nuo 2002 m. rugsėjo 5 d. zona ėmė veikti ir de facto, ir de jure. Gi pareiškimo autorius remiasi seniai nebegaliojančiu teisės aktu (Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 753). Tai, kad veikiančios zonos veiklą reguliuojančio įstatymo du straipsniai buvo pakeisti po to, kai zona jau veikė 6 metus, tikrai nereiškia, kad visą šį laikotarpį ji veikė neteisėtai, ar kad dabar ji veikia neteisėtai.

Šiuo metu zonoje veikiančios įmonės visiškai teisėtai pradėjo veiklą ir veikia zonoje, nes žemės sklypai jiems suformuoti ir išnuomoti buvo dar iki to, kai buvo padaryti pakeitimai Klaipėdos LEZ įstatyme ir zonos ribos buvo aprašytos žodiniu būdu. Nė vienas zonos klientas, nė vienas investicinis projektas nebuvo realizuotas ar realizuojamas už šių ribų.

Sunku komentuoti pranešimo autoriaus samprotavimus apie galimus žemės sklypų išpirkimus ir perpardavimus, kaip ir apie veikiančią "didelę nusikalstamą grupuotę", kadangi tai tiesiog sunkiai apibūdinamos fantazijos vaisiai. Neturiu supratimo, ką autorius turi galvoje tvirtindamas, kad žmonės yra verčiami parduoti žemę neaiškiems asmenims, šie gi paskui ją kažkam perparduos, kažkas privalės ją išpirkti. Jei kalbama apie Lypkių ir Švepelių gyventojų žemės išpirkimą, tai visų pirma patys gyventojai jau daugelį metų to patys siekia, o "neaiškūs asmenys" yra Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublika, su kuriais jau yra sudarytos sutartys dėl žemės ir turto išpirkimo. Tolesnis žemės perpardavimas ar išpirkimas yra tiesiog neįmanomi nei pagal žemės paėmimo valstybės reikmėms projektą, nei pagal įstatymą, nei... vadovaujantis sveiku protu. Ši žemė galės būti panaudota tik zonos reikmėms įstatymo nustatyta tvarka ją išnuomojant LEZ valdymo bendrovei.

"LEZ veikia teisėtai"

Rimantas TARAŠKEVIČIUS, uostamiesčio meras

Mane, švelniai tariant, nustebino tokie R. Žemaitaičio pareiškimai. Pirmiausiai savivaldybių prerogatyva yra tvirtinti detaliuosius planus, o Vyriausybė tvirtina LEZ teritorijos ribas. Aš nesakiau, kad Vyriausybė turi tvirtinti detalųjį planą. Manau, kad Seimo narys supainiojo sąvokas ir nelabai suvokia, apie ką kalba. Čia yra visai kitoks reglamentavimas, nei tvirtinant, pavyzdžiui, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos planavimo schemą. Tam Vyriausybės nutarimo reikia, bet ne LEZ detaliojo plano atžvilgiu. Dar man užkliuvo ir pamąstymai, esą iš LEZ teritorijos iškeldinami žmonės "verčiami parduoti nuosavybę neaiškiems asmenims". Tai juk valstybinė žemė! Ir ji paimama visuomenės poreikiams, tad apie kokius "neaiškius asmenis" kalbama?

LEZ veikia teisėtai, šios teritorijos detalusis planas buvo patvirtintas su galimybe teritoriją plėsti.