Seimūnas suabejojo Klaipėdos LEZ legalumu

"Pasirodo, visa ši veikla yra tik dūmų uždanga, nes nėra jokių teisinių dokumentų, leidžiančių Klaipėdos LEZ vystyti ir joje vykdyti bent kokią veiklą. Tuo valstybei galėjo būti padaryta nuo 70 iki 100 mln. litų nuostolių", – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

1996 m. rugsėjo 12 d. buvo priimtas Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymas. Tuo metu galiojančio įstatymo 3 straipsnyje buvo teigiama, kad zonos teritorija užima 205 ha, ir ši teritorija Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka išnuomojama zonos valdymo bendrovei, o pagal 4 straipsnį buvo nustatytos visiškai nekonkrečios ir neapibrėžtos Klaipėdos LEZ ribos, t. y. šiaurinė riba – Baltijos prospekto tęsinio rytinė pusė, UAB "Philip Morris Lietuva" teritorijos riba; rytinė riba – krašto kelio Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda žemės naudojimo riba; pietinė riba – AB "Klaitra" teritorijos šiaurinė riba, sutampa su miesto administracine riba; vakarinė riba – VĮ "Lietuvos geležinkeliai" geležinkelio ruožo Nr. 19 Černiachovskas-Priekulė žemės naudojimo riba.

"Toks nelogiškas ir nenuoseklus reglamentavimas jau 1996 metais sudarė korupcijos galimybes ir palankias aukščiausių valstybės pareigūnų papirkinėjimo sąlygas. Pagal to paties įstatymo aktualią redakciją, Klaipėdos LEZ plotas yra praplėstas iki 412 ha, tačiau įstatyme nebėra išvardytos nei konkrečios, nei preliminarios šios LEZ ribos", – teigia parlamentaras.

Jo teigimu, pagal įstatymo 6 straipsnį, zonos teritorijos ribas nustato LR Vyriausybė, todėl darytina išvada, kad Klaipėdos LEZ de jure neveikia ir jos būti negali, nors de facto Ūkio ministerija ir Klaipėdos savivaldybė toliau toje teritorijoje vykdo projektus bei atlieka statybos darbus, kurie yra apmokami iš ES ir Lietuvos biudžeto.

R. Žemaitaitis atkreipti dėmesį siūlo ir į tai, kad 2010 m. spalio 31 d., duodamas interviu TV3 televizijos laidai "Savaitės komentarai", Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius nurodė, jog Klaipėdos savivaldybė yra patvirtinusi detalųjį planą, o Vyriausybė dar nėra jo patvirtinusi. Be to, meras nurodė, kad detalųjį planą Vyriausybė galės patvirtinti vėliau.

"Tokie pareigūno veiksmai leidžia manyti, kad Klaipėdos LEZ veikia neteisėtai, vadinasi neteisėtai iš Valstybės biudžeto bei Europos Sąjungos fondų gaunami ir pinigai. O tai pažeidžia galiojančius teisės aktus", - tikina Seimo narys.

Anot jo, neseniai buvo įvykdytos antras Klaipėdos LEZ vystymo etapas, nors esą jokie darbai negali būti atliekami. Šio etapo atliktų darbų vertė yra apie 9 mln. litų. Viso projekto vertė – daugiau kaip 45 mln. litų.

"Atkreiptinas dėmesys dar į vieną dalyką. 1999 m. birželio 9 d. Vyriausybės nutarimu (Nr. 753) buvo nuspręsta patvirtinti Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos statusą, nustatyti, kad jos veikla pradedama praėjus 7 kalendorinėms dienoms po to, kai bus įvykdytos šios sąlygos: a) zonos valdymo bendrovė užtikrins zonos teritorijos fizinę apsaugą ir jos ribų apsaugą; b) zonos valdymo bendrovė ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos statute nurodytos prekių įvežimo į zoną bei išvežimo iš jos formalumus atliekančios valstybės institucijos pasirašys zonos atskyrimo nuo likusios Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalies infrastruktūros ir įvažiavimo (išvažiavimo) punktų priėmimo aktą; c) nustatyti zonos vidaus tvarką. Tačiau ribos nebuvo nustatytos, kaip reikalaujama Vyriausybės nutarime, taigi Klaipėdos LEZ įstaiga negalėjo pradėti dirbti po 7 dienų, kadangi nesant ribų nėra galimybės garantuoti teritorijos fizinę apsaugą. Taigi nei vienas reikalavimas negalėjo būti įvykdytas", - tvirtina politikas.

Pasak jo, nesant Klaipėdos LEZ ribų nei Ūkio ministerija, nei Klaipėdos savivaldybė neturėjo jokių teisinių galimybių pradėti veiklą, juo labiau pasirašyti bendradarbiavimo sutarčių su investuotojais.

R. Žemaitaičio teigimu, nuvykus į įvykio vietą matyti, kad situacija iš tiesų yra kitokia nei informuoja Klaipėdos LEZ administruojantys valdininkai.

"Spaudoje vis pasirodo informacija apie gyventojų iškeldinimą iš Klaipėdos LEZ, tačiau kaip galima juos iškelti, jeigu nėra jokių teisinių svertų, o žmonės verčiami parduoti nuosavybę neaiškiems asmenims. Pardavus žemės sklypą kitam asmeniui, vėliau patvirtinus Klaipėdos LEZ ribas bus galimybė šiuos sklypus išpirkti. Todėl susidarys palankios sąlygos piktnaudžiauti esama situacija pasipelnant iš valstybės", – teigė Seimo narys.

"Susipažinus su visais dokumentais akivaizdžiai matyti, kad valstybėje galimai veikė didelė nusikalstama grupuotė, kuri per ilgą laikotarpį galėjo iš valstybės pasisavinti daugiau kaip 70 mln. litų. Šiuo metu Klaipėdos LEZ veikia pagal savivaldybės Tarybos patvirtintą schemą ar planą, kurio niekas nematė ir nežino. Taigi tampa neaišku, kas ir kaip vykdė viešuosius pirkimus, nes jokios kontrolės nebuvo. Tokiu būdu galimai buvo padaryta didžiulė žala", – aiškino parlamentaras.

Jis žada dar šią savaitę kreiptis į FNTT, Valstybės kontrolę bei Generalinę prokuratūrą, kad "kuo greičiau būtų pradėtas tyrimas dėl galimo pinigų išvaistymo".

"Taip pat kreipsiuosi į Briuselio institucijas, prižiūrinčias ir kontroliuojančias ES pinigų įsisavinimą. Jeigu bus nustatyta, kad Lietuva, vykdydama projektą, pažeidė galiojančius teisės aktus, tokiu atveju valstybei grės ne tik gautų pinigų grąžinimas Briuseliui, bet ir bauda", – teigė Seimo narys.