Seimūnai patvirtino 2011-ųjų valstybės ir savivaldybių biudžetą

Seimas ketvirtadienį patvirtino kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto finansinius rodiklius.

Kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimą palaikė 73 Seimo nariai, prieš balsavo 56, susilaikė 7 parlamentarai.

Pirmą kartą nacionalinis biudžetas yra pateikiamas su preambule, kurioje konstatuota, kad dėl šalyje susiklosčiusios sudėtingos ekonominės situacijos nėra galimybių iš nacionalinių lėšų kompensuoti sumažintų atlyginimų ir senatvės pensijų.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seimo narius informavo, jog dėl antradienį Seime sumažinto akcizo mokesčio alkoholiui ir taip ryškus valstybės biudžeto deficitas kitąmet dar padidės 100 mln. litų. I. Šimonytės teigimu, ankstesniame biudžeto pajamų plane alkoholio realizacija turėjo būti stabili ir buvo numatytas keliolikos procentų alkoholinių gėrimų realizacijos augimas, tačiau, padidinus alkoholio tarifą, tam, kad būtų pasiektas planuotas pajamų lygis, legalaus alkoholio realizacija turėtų išaugti 70 proc., o tai, pasak ministrės, yra "kažkas iš fantastinės serijos".

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas teigė, kad Seimui pateiktas 2011 m. biudžeto projektas šiuo metu yra geriausia, ką buvo galima parengti.

"Biudžeto planas atitinka dabartinę situaciją ir yra parengtas taip, kad užtikrintų ekonomikos proveržį ir išėjimą iš sunkios finansinės padėties. Palyginus su ankstesnių metų biudžetais, akivaizdūs yra ir kokybiniai biudžeto parengimo skirtumai", - sakė K. Glaveckas.

Seimo narys Valdemaras Valkiūnas buvo linkęs sutikti su K. Glavecko išsakyta pozicija ir pritardamas parlamentarui paantrino, kad biudžeto projektas nėra pats geriausias, tačiau dabar niekas nieko geriau pasiūlyti negali.

"Priėmus biudžetą kviečiu visus imti ir tobulinti projektą, o šį kartą visus raginu balsuoti už biudžetą, nes kitos išeities nėra. Kas mums lieka - eiti tiktai pirmyn, nes mes negalime grįžti atgal. Biudžeto priėmimas bus žingsnis pirmyn", - kalbėjo V. Valkiūnas.

Opozicinės Seimo frakcijos "Tvarka ir teisingumas" seniūnas Valentinas Mazuronis ragino tautos atstovus prieš priimant sprendimą susimąstyti, ar šis biudžeto projektas privers kažką kitąmet gyventi geriau.

"Tuo pačiu metu, kai pensininkams neradome nė vieno cento, kad pradėtume kompensuoti jų senatvės pensijas, Valdovų rūmams, Premjero rezidencijai radome dešimtis milijonų litų. (...) Gal ir bus kažkam geriau gyventi, bet paprastiems Lietuvos žmonėms tai tikrai ne. Šiame projekte nėra paprasto Lietuvos žmogaus ir jo kasdieninių bėdų", - aiškino parlamentaras.

---

Rimantas Jonas Dagys oponuodamas V. Mazuroniui tvirtino, jog tokie projektai, kuriuos inicijavo šio parlamentaro partija, yra nepriimtini, kadangi drąsiai iškėlusi klausimą dėl senatvės pensijų kompensavimo opozicija šiam projektui įgyvendinti numatyto lėšų šaltinio taip ir nenurodė.

Opozicinei Socialdemokratų partijai atstovaujantis Vytenis Povilas Andriukaitis tikino, kad šis biudžeto projektas yra aiškiai antikonstitucinis, nes jame yra akivaizdžiai užmaskuota 1,2 mlrd. litų siekianti skola šalies pensininkams.

"Socialinė neteisybė akis bado šiame projekte. Vienintelis kelias yra kreiptis į šalies Prezidentę, kad ji įvertintų jo konstitucingumą, o kitu atveju teliks kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad teisybė būtų išaiškinta", - sakė V. P. Andriukaitis.

Nacionalinio biudžeto projekte, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, numatoma, kad 2011 metų nacionalinio biudžeto pajamos, be ES ir kitos paramos lėšų, sudarys 19,908 mlrd. litų. Nacionalinio biudžeto pajamos su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sieks 26,83 mlrd. litų.

Kitų metų nacionalinio biudžeto išlaidos, be ES paramos lėšų, sudarys 22 mlrd. 468 mln. litų. Planuojami nacionalinio biudžeto asignavimai kitąmet sudarys 29,39 mlrd. litų.

Valstybės biudžeto deficitas sieks apie 2,5 mlrd. litų, o visų viešųjų finansų deficitas sudarys 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto.

Iš nacionalinio biudžeto skolos aptarnavimo išlaidoms, skirtoms valstybės skolos aptarnavimui, palūkanoms mokėti, 2011 m. numatyta skirti daugiau kaip 1,92 mlrd. litų. Įmokoms į ES biudžetą kitąmet numatyta skirti 1,89 mlrd. litų.

Kitais metais daugiausia pajamų į biudžetą numatoma surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio - 8,26 mlrd. litų, iš gyventojų pajamų mokesčio planuojama gauti 3,66 mlrd. litų, o iš pelno mokesčio - 1,28 mlrd. litų. Iš šių mokesčių surinktos pajamos sudarys 65,5 proc. visų biudžeto pajamų.

---

Pajamos, kurias numatoma surinkti iš akcizų mokesčių tarifų, sudaro 3,48 mlrd. litų. Nacionalinį biudžetą 98 mln. litų papildys Lietuvos bankas, kuris kasmet į biudžetą privalo pervesti 70 proc. gauto pelno. Dėl efektyvesnio miškų ūkio valdymo biudžetą turėtų papildyti 70 mln. litų daugiau pajamų nei kad buvo planuojama 2010 metais. Iš valstybinės žemės pardavimo planuojama gauti dar 120 mln. litų.

Iš planuojamų 2011 m. nacionalinio biudžeto asignavimų socialinei apsaugai iš valstybės biudžeto numatyta skirti 3,33 mlrd. litų. Kitąmet socialinei apsaugai iš viso numatyta 14,5 mlrd. litų nacionalinių lėšų, iš kurių 11,17 mlrd. litų sudarys "Sodros" išlaidos.

Švietimo sričiai numatyta skirti 5,56 mlrd. litų nacionalinio biudžeto lėšų. Šiai sričiai skiriamos lėšos naudojamos visų lygių - ikimokyklinio, bendrojo lavinimo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo - ugdymo ir švietimo sistemoms palaikyti. Iš švietimui skiriamų lėšų, pedagogų, apimant ikimokyklinį, bendrojo lavinimo ir profesines mokyklas, darbo užmokesčio fondas sudaro apie 2,7 mlrd. litų.

Iš valstybės biudžeto sveikatos apsaugai skiriama 2,11 mlrd. litų. Iš viso šiai sričiai, įskaitant ir Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kitais metais numatyta 4,6 mlrd. litų nacionalinių lėšų. Iš jų 1,57 mlrd. litų bus skiriama privalomojo sveikatos draudimo įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. Medicinos darbuotojų atlyginimams sveikatos priežiūros įstaigose atiteks per 2 mlrd. litų, vaistų ir medicinos priemonių kompensavimui numatyta 642 mln. litų.

Ekonomikai planuojama skirti 2,46 mlrd. litų.

Aplinkos apsaugai numatyta 670 mln. litų nacionalinio biudžeto lėšų.

Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai kitais metais planuojama skirti 1,59 mlrd. litų. Iš šių lėšų statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui numatyta 1,45 mlrd. litų.

Gynybai planuojama skirti 1,05 mlrd. litų, iš jų Krašto apsaugos ministerijai - 871 mln. litų.

Poilsiui, kultūrai ir religijai numatyta 924 mln. litų.

Užsienio reikalų ministerijai numatoma skirti 213,6 mln. litų. Papildomai ministerijai numatyta skirti dar 27,7 mln. litų, iš kurių 14 mln. litų skirti įmokoms į Europos plėtros fondą, o likusi asignavimų dalis bus skirta Lietuvos pirmininkavimų programai vykdyti ir konsulinei tarnybai stiprinti.