Seimui nerūpi, kaip yra iš tikrųjų

Nors garsiosios Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos jau prastumtos ir mažiau kaip už pusmečio įsigalios, viešojoje erdvėje vis dar netyla diskusijos, kad valdantieji su šiais draudimais gerokai persistengė. Jau dabar tautiečiai keliauja alkoholio pirkti į kaimynes šalis, o Lietuvoje pardavimas mažėja toli gražu ne todėl, kad bijo draudimų. Kaži ar politikai patys prieš priimdami svarbius sprendimus domėjosi, kokia yra praktika kitose šalyse ir ar draudimai turės įtakos „pijokais“ laikomiems gyventojams kaimuose, kur neretai vietinė parduotuvė ir dabar dirba iki 19 ar 20 valandos.

Interviu su Agne Širinskiene, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke:

- Ar komitete svarstant pataisas, buvo gilinamasi į alkoholio prekybos ir apribojimų patirtis kitose, bent kaimynėse šalyse?

- Komitetas rėmėsi Pasaulio sveikatos rekomendacijomis, mes šios organizacijos palaikymą turėjome ir turime. Visos šalys eina prie alkoholio ribojimų. Taip, dalies šalių patirtį mes diskutavome. Yra ir 20 metų amžiaus riba, dalyje šalių yra keliami akcizai. Estijoje, kiek žinau, dabar svarstomas akcizų kėlimas, Latvija taip pat priėmė tam tikras priemones, susijusias su „bambaliais“. Latvijoje birželio 8 d. buvo priimti teisės aktai ir EK leido, kurie „bambaliams“ apriboja alkoholio koncentraciją iki 5,8 laipsnio. Mes rudenį taip pat planuojame notifikuoti Latvijos patirtį ir derėtis su Europos Komisija. Tad priemonės, kurios priimtos, tikrai niekuo nesiskiria nuo kitose valstybėse esančių priemonių. Jungtinių Tautų PSO, kuri nuo 1946 metų tarptautinėje sveikatos srityje yra ekspertas, tas priemones vertina ir sako, kad tai buvo geras žingsnis. Tad man ta visuomenės panika ar jos kurstymas yra nesuprantamas ir šiek tiek kvepia viduramžiais.

- Gal buvo organizuojamas išvažiuojamasis komiteto posėdis ar pavieniai nariai važiavo pasidomėti, kaip vykdoma alkoholio prekyba bent kaimynėse šalyse?

- Seime nėra tokios keistos praktikos važinėti ir pasižiūrėti. Mes turime ir PSO duomenis apie praktiką, ir Seime yra analizės skyriai, kurie gali mums tą praktiką surinkti. Tad norint susižinoti apie Latvijos priimtą įstatymą į Latviją, patikėkite, važiuoti nereikia.

- Politikai dažnai naudoja argumentą, esą kaimuose ypač aktuali nesaikingo alkoholio vartojimo praktika. Nors ne viename mažame miestelyje ar kaimelyje vietinė parduotuvė ir dabar dirba iki 19 ar 20 val. Taip išeitų, kad regionuose pokyčių nebus?

- Kiek atsimenu, mano kaime parduotuvė dirba gana ilgai. Suabsoliutinti paėmus vieno kaimo modelį ar parduotuvės veikimą su visomis parduotuvėmis, yra ydinga. Kitas dalykas, pasižiūrėjus alkoholio vartojimo statistiką, aišku, kad alkoholis vartojamas ir mieste.

- Komitetas domėjosi, kiek tokių mažų krautuvių iš tiesų jau dabar dirba iki vėlesnio nei 20 val., gal buvo apsilankęs jose?

- Komitetas kaimo parduotuvių skaičiaus neskaičiavo. Mums užtenka statistikos, kad beveik pusė alkoholio vartotojų, smurto atvejų, kurie vyksta išgėrus, vyksta miestuose. Miesto parduotuvių veikimą Jūs puikiai žinote. Kai kurios iš jų veikia labai sėkmingai visą parą. Juokingas klausimas, nes Seimo komitetai nevažinėja į kiekvieną kaimo parduotuvę ir netikrina jo darbo laiko.

Interviu su Remigijumi Žemaitaičiu, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju:

- Ar politikai, prieš siūlydami alkoholio draudimus ir priimdami sprendimus yra patys apsilankę bent kaimynėse šalyse ir pasidomėję, kaip yra svetur, kad patiems netektų dviračio išradinėti?

- Aš ir pats prieš dvi savaites buvau nuvykęs į Latviją ir galiu palyginti kainas. Tiesa, Latvija, kaip ir Estija, skirtingai nei Lenkija, sėkmingai prekiauja ir 2 litrų buteliuose.

Europos Sąjungoje yra šalių, kurios riboja „bambalius“. Tam reikia kreiptis į Europos Komisiją, ar valstybės draudimas neigiamai nepaveiks laisvo prekių judėjimo principo ir ar tai nebus traktuojama kaip apribojimas.

Įdomus dalykas toks, kad pakėlus akcizus, jų turėjome surinkti daugiau, tačiau šiuo metu akcizų surenkame beveik tiek pat, kaip tokiu metu pernai. Tai reiškia, kad alkoholio parduodama 30 proc. mažiau nei pernai. Tuo metu kaimynėse Latvijoje ir Lenkijoje alkoholio pardavimas pakilo 27-32 proc. nei tokiu metu buvo pernai. Tai rodo, kad tokiais neprotingais mūsų sprendimais mes palaikome kitų šalių biudžetus.

Juk turi būti priimami sprendimai, kad žmonės nevažiuotų pirkti į Lenkiją. Jei jau žmogus nuvažiavo ten alkoholio, tai jis kartu nusipirks ir kuro, ir miltelių, ir dešros. Ir jau mėnesį laiko Lietuvoje į parduotuvę neis. Dėl kiekvieno tokio apsipirkimo kitoje šalyje buvo nesurinkta dalis mokesčių į valstybės biudžetą, kažkas negavo šaligatvio dalies prie namų, kažkam neužteko krepšinio kamuoliui.

- Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios pataisos sumažins alkoholio prekybos laiką ir jis truks tik nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro. Bet mažų miestelių ir kaimo krautuvėse, kur pasak politikų, didžiausia alkoholio vartojimo problema, dažna vietinė krautuvė ir dabar dirba vos iki 19 val. Ar tuose rajonuose kas nors pasikeis priėmus įstatymą?

- Kaimas tikrai neturi tiek tų problemų, tiesiog labai lengva visus kaltinimus perleisti kaimui. Aš ir pats gyvenu kaime. Bet jei kaime stovi 3 trobos, o iš visų šių žmonių vienas girtuoklis. O skelbiama, kad visas kaimas geria. Kaimo parduotuvėms tikrai neturės įtakos nauji draudimai, nes jos tikrai ir taip dirba iki 19 val.

Paprasčiausiai reikia suprasti, kad tai tiesiog yra viešųjų ryšių afera. Nes nors prieš tai buvo skalambijama, kad gryno alkoholio kiekvienas lietuvis per metus išgeria 18,2 litro, dabar jau aiškėja, kad suvartoja 12,7 litro. Buvo sustrateguota, kad po šių metų kardinalių alkoholio ribojimų kitais metais einant į savivaldybių rinkimus būtų pasakyta, esą valdantieji labai šaunūs, nes statistika sumažėjo 5 litrais. Žmonės apsidžiaugtų, bet jei pažiūrėtų ne į skaičių aferą, o į realią situaciją, pokyčių nepastebėtų.

Buvo ir kitas užmojis - gauti didelę pinigų injekciją iš Pasaulio sveikatos organizacijos savo viešosioms įstaigoms diskusijoms ir renginiams apie alkoholio draudimo temas, taip pasisavinant kuo daugiau pinigų. Tai šokiruojantys dalykai, apie kuriuos niekas nekalba ir nežinau, kodėl nutyli.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“