Savivaldybių reitingas pagal žemės ūkio veiklą: darbas ūkiuose nėra normalus

VE.lt inf.

2012-10-24 09:20

Pirmą kartą per nepriklausomybės metus pamėginta reitinguoti savivaldybes pagal žemės ūkio veiklą. Reitingavimo autoriai nepretenduoja į besąlygišką objektyvumą, tačiau pabrėžia, kad toks surikiavimas padeda geriau suprasti, kas esame, kur esame ir kodėl būtent ten esame. Šioje publikacijoje pateikiama 49 savivaldybių reitingo lentelė.

Reitingavimą atliko Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), įvertinusi savivaldybių teritorijoje esančių ūkių veiklos efektyvumą. Nustatant savivaldybių ūkių eiliškumą, panaudotas Statistikos departamento neseniai išleistas leidinys apie visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatus.

„Atlikta analizė ir pateiktas ūkių veiklos rezultatų eiliškumas pagal savivaldybes sukels tam tikrą šurmulį. Būtų gerai, kad tai paskatintų ieškoti duomenų naujumo, jų atitikties šių metų situacijai. Bet padarėme tai, ko Lietuvos nepriklausomybės metais nebuvo daryta. Nepretenduojame į aukšto laipsnio objektyvumą. Kokius duomenis ūkiai pateikė surašymo metu, tokius Statistikos departamentas suskaičiavo ir „sudėjo" į leidinį. Mūsų pareiga - juos „išlukštenti" ir pamatyti grūdus", - sako LŽŪBA prezidentas, Žemės ūkio paskolų garantijų fondo analitikas ir Visuotinio žemės ūkio surašymo komisijos narys Jeronimas Kraujelis (nuotr.).

Duomenų, charakterizuojančių tiek konkrečių ūkių, tiek apskritai rajonų ūkių veiklą, yra daug - naudojamos ir nenaudojamos žemės plotai, jos kokybė, pasėliai, augalų derlingumas ir derliai, gyvulių skaičius, produktyvumas, bendroji produkcija, technikos skaičius ir jos galingumas, žemės ūkyje dirbančių žmonių skaičius, sąnaudos ir t. t. Kai kurių iš jų (pvz., sąnaudų) pagal visus ūkius ir savivaldybes nėra. Vis dėl to, visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatai suteikia gerą progą pasižiūrėti giliau. LŽŪBA pasirinko du rodiklius - standartinę produkciją ir sąlyginį darbuotojų skaičių.

Standartinės produkcijos vertė apskaičiuota dauginant produkcijos vienetą iš supirkimo kainos. Tai ūkių veiklos tikslas ir jų ekonomikos pagrindas. Produkciją gamina žmonės, panaudodami žemę ir išteklius produkcijai gaminti. Kuo daugiau produkcijos, skaičiuojant vienam darbuotojui, pagaminama, tuo didesnė tikimybė jiems gauti daugiau už darbą, per mokesčius prisidėti prie bendrų visuomenės interesų tenkinimo. Tačiau skaičiuoti produkciją tik fiziniams darbuotojams žemės ūkyje yra netikslu, nes skirtingo dydžio ir specializacijos ūkiuose žmonių darbo laiko panaudojimas skirtingas. Todėl tiksliau produkciją skaičiuoti sąlyginiam darbuotojui (toliau - SD), t. y. 1 SD tenkantį darbo laiko normatyvą per metus (2036 val. - 2010 m.).

Žemės ūkyje 2010 m. (visuotinio žemės ūkio surašymo metais) buvo užimta 369 tūkst. darbuotojų. Tačiau perskaičiavus jų dirbtą laiką į visiško užimtumo darbuotojus (SD), jų susidarė tik 146,8 tūkst. Tokiu būdu 1 SD teko net 2,51 fizinio, dalinai užimto žemės ūkyje, darbuotojo. Ūkininkų ir šeimos ūkiuose šis skaičius buvo 2,7, o žemės ūkio bendrovėse - 1,12. Bendrovėse žmonių užimtumas darbu buvo 2,4 karto didesnis nei šeimos ūkiuose.

Skaičiuojant standartinę produkciją (išskyrus paukštynų), tenkančią 1 ha naudojamos žemės, intensyviausi yra Pakruojo, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šakių, Pasvalio, Joniškio, Šiaulių rajonų savivaldybių ūkiai. Tai geriausią žemę turinčių rajonų ūkiai. Mažiausiai produkcijos iš 1 ha gavo Zarasų, Ignalinos ūkiai. Skirtumas tarp daugiausia ir mažiausia gaminančių 1 ha yra didesnis nei 3 k. O standartinės produkcijos, tenkančios 1 SD, skirtumas šokteli net daugiau kaip 6 kartus.

Manau, kad rajonų žemės ūkio veiklos vertinimas pagal šiuos du rodiklius nėra pats tiksliausias ir objektyviausias. Tačiau tai, ką iš jų turime, kompleksiškai atspindi ir ūkių dydį, ir žemės našumo balą, ir darbo intensyvumą. Pvz., labai aiškiai matyti, kad kuo mažesni ūkiai, tuo viename ūkyje daugiau darbuotojų, tuo jų daugiau tenka vienam SD. Kuo žemė geresnė, tuo daugiau standartinės produkcijos tenka SD.

Labai išryškėja tai, kad daugelyje ūkių darbas nėra bent normaliai intensyvus.

„Reitinguoti dabar madinga. Manau, kad pagal vieną ar kitą kompleksinį patikimiau atspindintį rajonų ūkių veiklą rodiklį „sustatyti" į tam tikrą eilę yra visapusiškai naudinga. Visapusiškai todėl, kad tai „sveika" patiems veiklos dalyviams - suprasti, kas esame, kur esame ir kodėl būtent ten ir būtent tokie esame. Naudinga ir savivaldybių taryboms bei administracijoms atstovaujant savo bendruomenių interesams šalies institucijose. Šiek tiek turėtų pasitarnauti ir valstybinėms institucijoms bei komercinėms ūkinėms struktūroms formuojant sanglaudos perspektyvas", - pabrėžia J. Kraujelis.

Rajonų (savivaldybių) ūkių veiklos vertinimas

Vieta	Savivaldybė	1 SD tenka standartinės produkcijos, Lt	Vid. ūkio dydis, ha	Tenka ha		1 ha tenka standartinės produkcijos, Lt	1 SD tenka darbuotojų
Vieta	Savivaldybė	1 SD tenka standartinės produkcijos, Lt	Vid. ūkio dydis, ha	1 darbuo- tojui	1 SD	1 ha tenka standartinės produkcijos, Lt	1 SD tenka darbuotojų
1	Pakruojo	70480	32.1	13.0	24.6	2868	1.88
2	Joniškio	58468	35.2	16.4	28.4	2057	1.74
3	Pasvalio	58381	24.2	11.5	27.0	2166	2.34
4	Šakių	54764	23.4	12.9	25.0	2191	1.94
5	Kėdainių	53776	27.2	11.2	21.4	2517	1.91
6	Panevėžio	50817	22	11.1	22.8	2227	2.05
7	Kaišiadorių*	49099	9.6	5.3	15.5	3176	2.93
8	Akmenės	48428	21.3	11.4	29.8	1626	2.60
9	Jonavos	47335	15.6	7.9	19.2	2471	2.43
10	Radviliškio	47229	23	11.0	22.1	2140	2.01
11	Biržų	46376	22.5	12.5	27.1	1710	2.17
12	Vilkaviškio	45215	16.4	9.2	21.6	2094	2.35
13	Šiaulių	44500	21.5	10.8	20.5	2168	1.91
14	Pagėgių	43293	16.6	9.3	24.5	1769	2.63
15	Raseinių	42183	16.7	10.1	23.8	1769	2.36
16	Elektrėnų*	41278	6.9	3.3	7.4	5569	2.27
17	Marijampolės	39959	14.1	7.2	17.0	2356	2.37
18	Jurbarko	39590	16.2	10.6	21.0	1887	1.98
19	Mažeikių	38049	15.8	8.9	24.2	1572	2.72
20	Šilalės	37773	10.8	6.1	18.2	2075	2.99
21	Kupiškio	37286	15.9	7.8	21.6	1724	2.76
22	Kauno	37251	13.1	7.1	18.1	2055	2.57
23	Rokiškio	36930	15.1	9.7	28.3	1305	2.93
24	Kalvarijos	35557	14.9	8.5	18.3	1940	2.16
25	Kretingos	33409	12.4	7.3	21.3	1569	2.90
26	Kelmės	33399	13.8	7.9	17.8	1881	2.26
27	Ukmergės	33204	15.9	9.3	21.8	1523	2.35
28	Skuodo	33114	14.8	8.2	18.9	1749	2.30
29	Klaipėdos	32641	10.3	6.1	21.2	1540	3.46
30	Telšių	32349	12.8	7.1	18.6	1735	2.63
31	Tauragės	31909	12.5	6.8	19.7	1623	2.89
32	Plungės	31869	10.9	6.1	14.8	2149	2.45
33	Anykščių	31548	14.7	8.6	22.3	1416	2.60
34	Šilutės	30808	11	7.2	17.1	1804	2.36
35	Kazlų Rūdos	28860	9.7	5.4	14.1	2043	2.62
36	Rietavo	26836	10.9	6.1	15.1	1772	2.48
37	Birštono ir Prienų	26499	9.2	5.2	14.4	1840	2.78
38	Širvintų	25967	10.2	5.5	19.0	1368	3.42
39	Lazdijų	23309	7.4	4.4	12.7	1839	2.89
40	Šalčininkų	20785	9.8	5.0	12.9	1607	2.60
41	Molėtų	20603	8	4.5	16.4	1255	3.68
42	Vilniaus*	20310	5.2	2.2	6.2	3271	2.82
43	Alytaus	18751	8	4.1	10.2	1831	2.51
44	Druskininkų, Varėnos	18692	8	4.8	12.6	1478	2.66
45	Utenos	18552	8.9	5.1	14.8	1257	2.89
46	Zarasų	18317	8.8	6.2	19.5	939	3.13
47	Ignalinos	17228	11.1	6.6	17.8	968	2.69
48	Švenčionių	16415	8.2	4.1	12.0	1368	2.96
49	Trakų	12279	8.2	4.4	9.5	1292	2.17
* - su paukštynų standartine produkcija. Be jos 1 sąlyginiam darbuotojui tenka Kaišiadorių sav. - 28096 Lt.,
Elektrėnų - 11146, Vilniaus - 13579, o 1 hektarui standartinės produkcijos atitinkamai tenka 1634, 2343, 2061 Lt.