Savi konservai neįperkami

Tunas, lašiša, sardinės, šprotai ir silkė. Jei atmesime pomidorų padaže skendinčius teftelius, tai beveik visos žuvys, iš kurių pagaminti konservai, puikuojasi Lietuvos prekybos centrų bei parduotuvių lentynose. Ir didžiąją jų dalį yra tvirtai užkariavusi karalienė silkė.

Nors žuvies konservai gaminami ir Lietuvoje, užtenka tik užsukti į artimiausią parduotuvę, kad suprastum, jog mūsų prekybininkai vietinės produkcijos nevertina. Pirkėjams siūlomi beveik vien kaimynių šalių gaminiai. Ir visai ne dėl to, kad lietuviški konservai yra neskanūs ar nekokybiški.

Pasak daugiau nei šimto pavadinimų asortimentą siūlančios didžiausios žuvies (sugaunamos Ramiojo ir Atlanto vandenynuose bei Baltijos ir Šiaurės jūrose) konservų gamybos įmonės Lietuvoje „Baltijos delikatesai“ vadovės Tatjanos Sokolovos, lietuviai lieka sau ištikimi - prašo kokybės, bet vis tiek renkasi ne ją, o kainą. Todėl šalies rinkoje su savo pigesniais konservais ir dominuoja latviai.

„Palyginti su mūsų produkcija, latviška yra žemesnė tiek kokybe, tiek kaina. Mes esame išlaikę senąsias tradicijas ir gamindami konservus nenaudojame dažiklių, tirštiklių, skonio stipriklių. Visi produktai yra natūralūs. Ir tai įvertina užsienio šalių, į kurias mes eksportuojame savo produkciją, pirkėjai. Turime suprasti, kad į indelį įdėtas geras produktas negali nieko nekainuoti. Todėl lietuviška produkcija kokybiškesnė, bet ir brangesnė. O pirkėjui renkantis konservus viską lemia kaina. Visi nori, kad ji būtų kuo mažesnė“, - „Vakaro žinioms“ sakė T.Sokolova.

Į tokius pirkėjų pageidavimus ir atsižvelgia lentynas konservais užpildantys prekybos tinklai.

Lietuvos verslininkai tikina, kad su pagarsėjusių Latvijos šprotų konservų gamintojais konkuruoti sunku ne tik dėl pas kaimynus gyvuojančių senų konservų gamybos tradicijų, bet ir dėl gerokai didesnio žuvies perdirbėjų skaičiaus. Nors Lietuva save laiko jūrine valstybe ir dar iki galo nesunaikino kadaise visame pasaulyje plačiai žinomos žvejybos pramonės, kad ir kaip būtų keista, mūsų šalies šprotų bei strimelių konservų gamintojams žaliavą tenka pirkti ne iš savo žvejų, o iš latvių. Lietuviams labiau apsimoka šias žuvis parduoti danams, kurie jas sumala į pašarą gyvuliams.

„Baltijos delikatesų“ vadovės teigimu, net ir esant tokiai situacijai, lietuviški žuvies konservai už atvežtus iš Latvijos nėra labai jau brangesni.

„Latviai pasielgė labai gudriai ir išradingai. Jie ne tik veža savo gaminius į Lietuvą, bet ir paskelbė šūkį, kuriuo ragina šalies gyventojus pirkti tik latvišką produkciją. Anksčiau jie mielai pirkdavo mūsų pagamintus konservus, dabar to beveik nebedaro. Kaip ir estai“, - pasakojo T.Sokolova.

Tokiu elgesiu kaimynai stengiasi palaikyti žuvies perdirbėjų ir konservų gamintojų pramonę, kuriai gerokai skaudžiau nei Lietuvai atsiliepė Rusijos sprendimas uždrausti žuvies produkcijos importą. Kiek daugiau nei prieš penkerius metu apie 70 procentų „Baltijos delikatesų“ produkcijos keliaudavo į Rusijos rinką, tai prieš draudimą eksporto kiekis į šią šalį buvo sumažėjęs iki 30 procentų. T.Sokolova sutinka, kad tuo puikiausiai galėjo pasinaudoti mūsų prekybos tinklai, į Rytus vežti uždraustais lietuviškais konservais papildę savo prekybos centrų lentynas ir pasiūlę juos lietuviams. Tačiau apie tokią galimybę prekybininkai net neužsiminė. Nauda nusveria bet kokį patriotiškumą.

„Rusijos draudimas mums buvo nemalonus, tačiau ne mirtinas. Nors su šalies prekybininkais deramės ir kalbamės, po jo nesulaukėme nė vieno tokio užsakymo. Patys savo iniciatyva juk negalime į parduotuves privežti lietuviškų konservų“, - sakė T.Sokolova.

Naujų rinkų užsienio šalyse ieškantys šalies žuvies konservų gamintojai pastebi, kad pastaruoju metu lietuviai nors ir pamažu, bet „atranda“ lietuvišką produkciją. Tai liudija ir didėjantis pardavimas.