Saulės energetikos plėtra bus ribojama

Vyriausybė pirmadienį posėdyje pritarė siūlymui keisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuriuo ribojama sparti saulės jėgainių plėtra. Tai padaryta ginant viešąją interesą ir siekiant išvengti elektros energijos kainų šuolio - skaičiuojama, kad dėl saulės energetikos plėtros elektra gali pabrangti 5 centais už kilovatvalandę.

2011-2012 m. daugiau nei 15 tūkst. asmenų Energetikos ministerijai pateikė prašymus išduoti leidimus elektros energijos gamybos pajėgumų plėtrai. Didžioji dalis prašymų yra susijusi su mažųjų saulės elektrinių iki 30 kW vystymu. Šiuo metu išduota apie 5,3 tūkst. leidimų plėtrai. Jeigu būtų patenkinti visi prašymai ir leidimus gavę asmenys įgyvendintų mažųjų saulės elektrinių projektus, pagamintos saulės elektros energijos supirkimui reikėtų papildomai 90 mln. litų kiekvienais metais, brangtų elektra.

"Nusprendėme, kad teiksime tai ypatingos skubos tvarka, kad energetikos ministro pateikti pasiūlymai būtų priimti artimiausiu metu užkertant kelią viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) sumų didėjimui, nes, jeigu toliau bus palikta tokia netvarka, tai faktiškai gali atsitikti taip, kad visi žmonės mokės nemažas sumas pinigų dėl elektros energijos kainos padidėjimo VIAP, o tai, manau, pažeidžia socialinio teisingumo principus", - pirmadienį po Vyriausybės posėdžio sakė Premjeras Algirdas Butkevičius.

Įstatymo projektu siekiama sureguliuoti mažųjų saulės elektrinių iki 30 kW galios vystymo plėtrą. Asmenims, jau valdantiems veikiančias saulės elektrines, veiklos sąlygos nesikeis. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių šiuo metu nebaigtų projektų vystytojams yra numatytas įstatymo įsigaliojimo nuostatų atidėjimas. Asmenys, turintys leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, išduotus iki įstatymo projekto priėmimo, ir pradėję realiai įgyvendinti projektus, galės juos baigti leidimo plėtoti metu nustatytomis sąlygomis. Kiti asmenys, nepradėję įgyvendinti projektų ir dėl pasikeitusio leidimų išdavimo reglamentavimo patyrę tiesiogines su elektrinės projekto vystymo išlaidas, turės teisę kreiptis dėl tokių išlaidų kompensavimo nustatyta tvarka.

Įstatymo pakeitimo projektu taip pat siūloma įtraukti mažąsias elektrines į suminę siektiną saulės elektrinių galią ir nustatyti, kad pasiekus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nurodytas galias (500 MW - vėjo elektrinėms, 10 MW - saulės elektrinėms, 141 MW - hidroelektrinėms, 355 MW - biomasės elektrinėms), būtų stabdomas skatinimo kvotų paskirstymas aukcionuose ir paraiškų dėl naujų elektrinių prijungimo priėmimas.

Premjero vertinimu, šis sprendimas nesutrukdys toliau plėtoti atsinaujinančios energetikos. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, Lietuva turi išgauti apie 20 proc. atsinaujinančios energijos. A. Butkevičius siūlo atsinaujinančią energetiką plėtoti per vėjo jėgaines, biodujas.

"Aplinkosaugos srityje bus įgyvendinti tam tikri projektai, kurie kaip alternatyva nebus našta visiems gyventojams didinant elektros energijos kainą", - teigė A. Butkevičius ir pridūrė, kad šiuo sprendimu buvo "iš didžiausios blogybės pasirinkta pati mažiausia".

Be to, numatoma peržiūrėti saulės energijos supirkimo kainą: tuo atveju, jeigu atsipirkimo laikas būtų 25 metai, kainą būtų galima sumažinti.

Galutinį sprendimą dar turės priimti Seimas. Tikimasi, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Seimas svarstys jau antradienį.