Saulė taupo kurą, elektrą ir laiką

Mokytoja ir ūkininkas sutaupo ir daug brangaus laiko. Vienas saulės kolektorius šiltu vandeniu aprūpina ir keturių asmenų Ramančiūnų sūnaus Tomo šeimą.

Sprendė problemą dėl šilto vandens

Inžinieriaus elektriko specialybę turintis Pranas Ramančiūnas - nagingas žmogus. Savo rankomis, tik mokinukų sūnų padedamas, pasistatė namą. Tačiau su vietiniais patogumais yra vienas keblumas. Žiemą, kai kūrenama krosnis, šilto vandens yra. O vasarą turi arba kurti krosnį ir dar labiau prišildyti namus, arba naudoti brangią elektrą, kad pašildytų šimtą litrų vandens, esančio boileryje.

Pranas domėjosi įvairiomis alternatyvomis. Spaudoje perskaitė apie saulės kolektorių. Jį pamatė nuvažiavęs į parodą Kaune. Nė kiek nedvejodamas užsisakė.

Prietaisą atvežė dėžėse atskiromis detalėmis. Sumontuoti teko pačiam. Saulės kolektoriaus įranga kainavo apie tris tūkstančius litų. Maždaug už tūkstantį litų dar reikėjo pirkti priedų, kad jis veiktų. Jeigu kolektorių būtų rinkęs specialistas, jo kaina būtų išaugusi iki penkių tūkstančių.

Tačiau Zofija ir Pranas Ramančiūnai sako, jog prietaisas netrukus atsipirks. Norėdami turėti šilto vandens, jie turėtų deginti malkas, patirti nepatogumų, nes prišiltų namai. Arba naudoti šiuo metu labai brangią elektros energiją. Per mėnesį už ją tektų pakloti po kelis šimtus litų.

O kai vandenį pašildo saulė, šeima sutaupo ir daug laiko, kurį gali skirti poilsiui.

Nuolat "žiūri" į saulę

Kolektoriai gali būti plokštieji ir vakuuminiai. Pastarieji labiau pritaikyti šaltesnio klimato juostoms. Todėl Ramančiūnai pasirinko vakuuminį.

Saulės kolektorių sudaro juodai dažyti vakuuminiai stiklo vamzdžiai. Jų viduje yra variniai vamzdeliai, užpildyti antifrizu. Saulė įkaitina stiklą ir varinius vamzdelius. Juose kaupiama šiluma.

Sistema funkcionuoja tik sujungus tarpusavyje reikalingus elementus. Saulės kolektorius sujungtas su specialiu siurbliu, paimančiu šilumos energiją iš kolektoriaus ir reguliuojančiu, kad itin karštą dieną jos į sistemą nepatektų per daug. Mat visą dieną saulės kolektorių kaitinantys tiesioginiai kaitrios saulės spinduliai gali jį įkaitinti iki 180 laipsnių.

Iš kolektoriaus paimtą šilumos energiją siurblys perduoda į vandens šildytuvą. Vandens šildytuve vandenį kaitina du gyvatukai. Vienu šiluma ateina iš saulės kolektorių, kitu - iš atraminio šildymo katilo.

Iš pradžių kolektorių Ramančiūnai buvo pritvirtinę prie namo sienos. Tik saulė nusisuka - ir iš kolektoriaus maža naudos. Todėl sode įkasė specialų betoninį stulpą. Ant jo pritvirtintas kolektorius lengvai sukinėjasi į visas puses - taip, kad žiūrėtų į saulę, jeigu tik ji šviečia.

Pas Ramančiūnus lankėmės karštą saulėtą dieną. Vanduo iš čiaupo bėgo labai karštas. Jo užtenka dviem šeimoms. Mat antrajame namo aukšte gyvena jų sūnaus Tomo ir marčios Astos šeima, auginanti du vaikus.

Šeimininkai pasakojo, jog saulė sušildo vandenį ir žiemą. O tomis dienomis, kai saulės nėra, iš čiaupo vis tiek bėga drungnas vanduo. Mat kolektorius ir debesuotą dieną kaupia šilumą.

Dabar P. Ramančiūnas audžia mintį ant namo stogo įsirengti nedidelę buitinę vėjo jėgainę. Ji galėtų pagaminti elektros buitiniams šeimos poreikiams.

Miestelyje - tik vienas

Z. Ramančiūnienė dėsto fiziką Vaiguvos vidurinėje mokykloje. Pranas dabar ūkininkauja, nes neliko darbo, kai iširo kolūkiai. Jiedu abu labai praktiškai tvarko savo buitį.

Ramančiūnai pasakoja, jog Vaiguvos miestelyje jie vieninteliai turi saulės kolektorių. Tačiau vis daugiau žmonių - jų svečių, kolegų ir kaimynų domisi šiuo įrenginiu.

Kadangi šiluma brangsta, tai - alternatyvus būdas gauti nieko nekainuojančios energijos iš gamtos. Juolab kad šiandieniniai saulės kolektoriai pritaikyti ir tiems regionams, kur žmonės nėra lepinami saulėtomis dienomis.

Be to, žaliąją energiją iš atsinaujinančių šaltinių naudojantys žmonės prisideda prie energijos taupymo, aplinkos tausojimo. O tai sveikuolišką gyvenseną išpažįstančioms Ramančiūnų šeimoms labai svarbu.

Apskaičiuota, jog individualiame name gyvenanti 3-4 asmenų šeima, įsirengusi maždaug 4,5 kvadratinio metro dydžio saulės kolektorių, per metus gali gauti apie 60 procentų energijos, reikalingos vandeniui pašildyti.

Šiuo metu populiarėja ir būsto šildymas saulės kolektoriais. Tik būstui šildyti reikia pastatyti sudėtingesnį vandens šildytuvą.

SPRENDIMAS. Vasarą nenorėjęs kurti krosnies ar vandeniui pašildyti naudoti brangios elektros energijos, P. Ramančiūnas rado kitą sprendimą - nusipirko, sumontavo ir sode ant specialiai įkasto stulpo prikabino saulės kolektorių, kurį pasuka saulės pusėn.

Autorės nuotr.