Saugantieji pinigus grįžta prie aukso

Auksas ir vėl sužimba

Po kelerių metų nuosmukio aukso rinkos kaina pradėjo kopti aukštyn. Praėjusią savaitę ji pasiekė 34,8 euro už gramą. Kad būtų aiškiau, kaip svyruoja aukso kaina, palyginkime: 2007 m. šio tauriojo metalo gramas pasaulinėje rinkoje kainavo apie 15 eurų, 2013 m. kaina buvo priartėjusi prie 45 eurų už gramą, o praėjusių metų gruodį siekė apie 31 eurą už gramą.

Kaip „Vakaro žinioms“ sakė ekonomistas, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos profesorius Arvydas Paškevičius, pasaulinėms akcijų rinkoms smunkant žemyn, investuotojų mintys krypsta į kitus saugius kapitalo išsaugojimo būdus, o auksas yra nors irgi rizikinga, bet pakankamai patraukli investicija dėl savo likvidumo.

„Lietuvoje daug kas investuoja į nekilnojamąjį turtą - žemę, namus, butus. Bet šio turto taip lengvai neparduosi. O auksą galima tą pačią dieną iškeisti į pinigus, jei jų staiga prireiktų“, - aiškino A.Paškevičius.

Aukso kainos bangavimas susijęs ir su JAV dolerio svyravimu, ir su aukso gavybos pramonės niuansais, ir su tam tikromis spekuliacijomis rinkoje. Profesionalūs investuotojai savo portfeliuose paprastai auksui skiria nuo 5 iki 20 procentų.

Ekonomistas spėja, kad šiuo metu ūgtelėjusi geltonojo metalo rinkos kaina gali būti susijusi ne tik su mažėjančiu akcijų patrauklumu, bet ir su didžiosios pasaulinės ekonomikos žaidėjos - Kinijos elgsena.

„Kinija daugybę metų daugiau eksportuoja nei importuoja ir turi prikaupusi nemenką kalną atsargų, skaičiuojamų net ne milijardais, o trilijonais JAV dolerių. Teko girdėti, kad kinai yra nusitaikę į auksą, tik, žinoma, tai labai slapta, nes jeigu tik nacionalinis Kinijos bankas paskelbtų, kad nutarė investuoti į auksą, kaina tą pačią sekundę pašoktų aukštyn - matytume po 5 ar net daugiau procentų kilimą kasdien“, - sakė profesorius.

Žiedas - dovana, ne investicija

A.Paškevičius atkreipė dėmesį, kad kai kalbama apie auksą kaip investiciją, turimi omenyje aukščiausios 995-999 prabos aukso luitai arba monetos, o ne juvelyriniai dirbiniai, kurių nepavyks parduoti už tą pačią kainą, kiek buvo sumokėta. O investicinio aukso kaina išlieka artimiausia biržos kainai, priklausančiai nuo šio tauriojo metalo pasiūlos ir paklausos pasaulinėje rinkoje.

„Žmonės naivokai mano, kad prisipirkę aukso žiedų turės gerą investiciją, - sakė jis. - Kai perki aukso dirbinį, moki už gaminį, į kurį įdėtas juvelyrų darbas, dar papildomai moki PVM, o kai parduodi - tai tėra metalo laužas, kurio kaina bus mažesnė ne keliais procentais, o net keliais kartais, ir be jokio PVM. Auksiniai papuošalai, manyčiau, yra labiau prabangos prekė negu investicija. Nebent tai yra meniniai arba antikvariniai gaminiai.“

Ekonomisto žodžius patvirtina elementarūs skaičiai. Kaip jau minėta, aukso rinkos kaina šiuo metu yra 34,8 euro už gramą 999,9 prabos aukso. 10 gramų sveriantį tos pačios prabos investicinio aukso luitelį internete siūloma įsigyti už 383,7 euro (38,37 euro už gramą). Vienoje iš daugybės sostinės aukso prekyviečių, kuri skelbiasi taikanti 40 proc. nuolaidą, jokiu ypatingu dizainu neišsiskiriančios 585 prabos aukso grandinėlės kaina - beveik 94 eurai už gramą, pritaikius 40 proc. nuolaidą bus apie 56 eurus už gramą. O vos už 300 metrų nuo šio auksinio prekystalio esančioje tauriųjų metalų supirktuvėje už gramą 585 prabos aukso siūloma vos 16,3 euro.

Kartą pačiupinėjęs negali sustoti

Nuo 2009 metų investiciniu auksu Lietuvoje prekiaujančios bendrovės „Aurea Verum“ steigėjas Vitalijus Rancevas teigė, kad investuojančių į aukščiausios prabos aukso luitus ir monetas tautiečių kasmet pagausėja 10-15 proc., nors investicinio aukso luitų ar monetų kaina maždaug 4,5 proc. didesnė už rinkos kainą. Tai ir tėvai ar seneliai, perkantys kelių gramų auksines dovanėles atžaloms, ir žmonės, pardavę savo verslus, investuoja dalį pinigų į amžiną vertybę.

„Vieną kartą palaikęs auksą rankose, pirkėjas dažniausiai grįžta, ieško ir perka dar, - tikina V.Rancevas. - Čia svarbus ir psichologinis momentas. Bet koks aktyvas, susijęs su bankais, jus pririša: išvažiavote į užsienį, neveikia banko kortelė - jūs neturite pinigų. O investicinio aukso plytelę jūs galite parduoti bet kurioje šalyje, nes dažniausiai prekiaujama visame pasaulyje pripažintų kompanijų produktais, pavyzdžiui, šveicarų PAMP, kurios pavadinimas žinomas ir Afrikoje, ir Azijoje, ir Amerikos žemyne. Be to, tokį luitelį įsigijęs žmogus gali saugiai jį pasidėti ir nereikės nei mokesčių už jį mokėti, nei rūpintis priežiūra, kaip, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto.“

Lietuvoje didžiausias pirkėjų sujudimas juntamas prieš Kalėdas, kai investicinis auksas perkamas dovanoms. Vis daugiau tautiečių, užuot ieškoję beverčių smulkmenų ar dovanoję artimiesiems vokelius su 20 ar 50 eurų, perka aukso luitelius arba monetas.

Senienos falsifikuojamos

Galimybė įsigyti investicinio aukso Lietuvoje atsirado nuo 2009 m. Ilgą laiką daugelyje pasaulio šalių buvo draudžiama piliečiams turėti aukso - tai buvo bankų ir vyriausybių privilegija. Net JAV pirmosios investicinio aukso monetos atsirado 1972-1974 metais.

„Tačiau žmonės turėjo galimybę įsigyti auksinių ir sidabrinių Lietuvos banko leidžiamų monetų. Kai kurių iš jų vertė išaugo po kelis ar net keliolika kartų. Paprasčiausia sidabro moneta, prieš 20 metų pirkta už 50 litų, dabar gali kainuoti 300-500 eurų“, - skaičiavo pašnekovas.

Viena brangiausių šiuo metu yra 2005 m. išleista 1 uncijos (31,1 g) 500 litų nominalo moneta, skirta Valdovų rūmams, ir 2010 m. išleista tokio pat svorio moneta, skirta Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai. Pastaroji, prisimena V.Rancevas, buvo parduodama net už žemesnę nei to meto aukso rinkos kainą - apie 900 litų, o dabar ją galima parduoti už 2100 eurų, ir paklausa daug didesnė už pasiūlą.

Aukso žinovas perspėja, kad žmonės neapsigautų pirkdami Rusijos caro Nikolajaus II auksines 5, 10, 15 rublių monetas. Anksčiau tai buvo labai populiari aukso forma, vienintelė, iš kurios gamintos dantų karūnėlės.

„Dabar jų mažai belikę, nes per krizes tos monetos grįždavo į Rusiją. Iš ten atvykę žmonės masiškai jas supirkinėdavo nepriklausomai nuo kainos. Buvo metas, kai jos kainavo iki 60 proc. brangiau negu aukso kaina biržoje, dabar - apie 30 proc. brangesnės. Tačiau gausėja falsifikatų, todėl prieš investuojant į tokią monetą pravartu pasitarti su išmanančiu žmogumi. Jokie prabavimo rūmai nepasakys, ar tai yra autentiška moneta, nes jie tik nustato prabą. Ko gero, ir vadinti jas investicinėmis būtų neteisinga, nes jos turi daugiau kolekcinio prieskonio, o falsifikatai tėra verti, kiek vertas auksas, iš kurio jie nukalti“, - aiškino V.Rancevas.

Kolekcionierių gildijos prezidentas Narimantas Savickas taip pat akcentavo, kad Nikolajaus II auksiniai rubliai neretai būna padirbti. Lombardai juos paprastai superka tik už aukso kainą ir iš karto lydo.

„Bet Nikolajaus II laikų 7,5 rublio ir 15 rublių monetų į aukso supirktuvę nešti neapsimoka, nes kolekcininkai už jas duos tris kartus brangiau. Tos monetos yra labai retos - vienam pažįstamam pavyko nusipirkti, tai monetos kaina dvigubai ūgtelėjo jau po metų“, - sakė kolekcininkas.

Klausiamas, ar aukso ir sidabro monetos yra tinkama investicija, N.Savickas sakė, jog tai priklauso nuo įvairių niuansų, - ar didelis tų monetų tiražas, kiek jos paklausios ir t.t.

„Norint investuoti į monetas, reikia turėti specialių žinių, domėtis, labai jausti tą rinką ir monetų paklausą. Gali nusipirkti jų visą krūvą, o jos gulės metų metus ir jų vertė tiek nepakils, kiek būtų galima užsidirbti iš banke laikomo indėlio ar investavus į akcijas, - dėstė kolekcininkas. - Dabar Lietuvos banko leidžiamų monetų tiražas - 5 tūkstančiai - yra Lietuvai per didelis. Labiausiai kaina išaugo tų monetų, kurios išleistos 1000-2500 tiražu. Bet monetų paklausa dar labai priklauso ir nuo reklamos. Gerai išreklamavus, žmonės išperka visą tiražą, o paskui siūlo: gal reikia?“

Vis dėlto ir didelio tiražo auksinės Lietuvos banko monetos paklausios. Šių metų kovo 29 d. planuojama 5 tūkst. tiražu išleisti auksinę 5 eurų nominalo 1,244 g svorio monetą iš serijos „Lietuvos mokslas“. Pusę tiražo jau nuo pirmos šių metų darbo dienos buvo galima užsisakyti iš anksto. Pasak žinovų, 2500 monetų pirkėjai tą pačią dieną ir „rezervavo“.

N.Savicko teigimu, kolekcininkai monetas perka ne investavimo tikslais - tai jų gyvenimo būdas. Jie pageidautų, kad Lietuvos bankas leistų daugiau proginių ir kolekcinių apyvartinių monetų, kaip, pavyzdžiui, daroma Lenkijoje.

„Yra žmonių, kurie nusiperka ir po šimtą monetų. Jie turi labai gerus ryšius visame pasaulyje ir keičiasi tas monetas į analogiškas užsienietiškas, - sakė jis. - Aišku, pagal kursą kažkur pralošia, kažkur išlošia, bet užsienietiškas monetas pas mus ant Tauro kalno (dabar arenoje Compensa) galima parduoti tikrai už gerą kainą. Kolekcininkai, kurie prekiauja bankinėmis monetomis iš viso pasaulio, visai neblogai užsidirba.“

- Kai aukso gaminiai parduodami už pusę kainos, gal verta susimąstyti apie jų kokybę? Ar tai tikras auksas? - „Vakaro žinios“ teiravosi Lietuvos prabavimo rūmų Vilniaus filialo vadovės Jūratės VEIKŠIENĖS.

- Manau, kad didžiulės nuolaidos parduotuvėse tėra pirkėjų viliojimo priemonė. Mūsų įstaiga į kainų nustatymą nesikiša, mes tikriname aukso kiekio gaminyje atitikimą nustatytiems reikalavimams. Pagal įstatymą Lietuvoje parduodamų aukso gaminių žemiausia praba yra 375, dar yra 585, 750, 916 ir 999 prabos auksas. Pastaroji praba dažniausiai yra investicinio aukso - specialiai pažymėtų luitų. Bet pasitaiko, kad ir žmonės užsienyje nusiperka, ir importuotojai kartais parsiveža iš trečiųjų šalių aukso gaminių su 333 praba. Po tokio gaminio ekspertizės mes galime tik parašyti: metalas.

- Iš kokių šalių ir kokie tai gaminiai?

- Importuotojai atsiveža iš Kinijos, Tailando, Egipto, o fiziniai asmenys iš kuo įvairiausių šalių. Kai kur 333 praba yra galiojanti, tačiau pas mus, kaip ir visoje ES, toks metalas auksu nelaikomas. Būna ir kitokių apgavysčių, pavyzdžiui, užsienyje pirktų auskarų kilputės gana dažnai būna metalinės, ne auksinės. Kartais į lombardus patenka gaminių, kur aukso kiekis nurodomas karatais, pavyzdžiui, 18 arba 14, o nustatome, kad tai metalas. Gana dažnai būna padirbti valstybinių prabavimo institucijų ženklai.

- Ką reikia žinoti pirkėjui? Ar užtenka, kad jam pabaksnoja į skaičius 585 arba 750 ar karatų skaičių?

- Visi parduodami aukso gaminiai privalo būti paženklinti arba Vienos konvencijos arba ES prabavimo rūmų ženklu arba turi būti Lietuvos valstybės kontrolinis ženklas. Jeigu yra tik deklarantas, t.y. skaičiai nurodantys aukso prabą, tai nereiškia, kad gaminys patikrintas. Lietuvoje galiojančius ženklus mes duodame ūkio subjektams, kurie prekiauja brangiųjų metalų gaminiais. Jie privalo prekybos vietoje juos turėti, duoti susipažinti pirkėjui. Ir patiems pirkėjams patartina labiau domėtis, ką jie perka.

- Ar galima būti tikram dėl aukščiausios prabos - investicinio aukso?

- Falsifikuoto investicinio aukso buvome aptikę jau senokai - 2010 metais buvo du luitai. Juos atnešė į lombardą, ten nemokėjo patikrinti, atvežė mums, ir nustatėme, kad tai visai ne auksas, o lydinys iš vario, nikelio ir cinko, aukso buvo tik pėdsakai, dėl blizgesio. Be to, luitų masė buvo mažesnė, nei deklaruota Trojos uncija. Tikrinti investicinio aukso mums atnešama tik retkarčiais, be to, jį tikrinti ir nėra privaloma, nes luitai būna įpakuoti, su unikaliais numeriais, visi dokumentai pripažįstami tarptautiniu lygiu.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“