"Skambinau į "Klaipėdos energiją", ten atsiliepęs žmogus siuntė skambinti kolegai, tas siuntė vėl pas kitą, trečias siuntė pas ketvirtą, o ketvirtas vėl nukreipė pas pirmą ir nė vienas nepaaiškino, iš kur tokios sumos", - situaciją pasakojo Darius.
48 kv. m ploto bute Debreceno gatvėje gyvenantis klaipėdietis nesuprato, kodėl šiemet, kai vidutinė lauko temperatūra vasarį buvo apie 1 laipsnį šilumos, jis už savo buto šildymą gavo kone 70 litų didesnę sąskaitą.
"Pernai buvo apie 10-15 laipsnių šalčio, mokėjau apie 170 litų, šiemet, kai buvo šilta, jau atėjo sąskaita su 239 litais. Kaip galėjo per metus tiek pabrangti?" - aiškino vyras.
Pasak AB "Klaipėdos energija" atstovų, įmonė atsakinga tik už šilumos tiekimą iki pastato, o ten jau tvarkosi namo gyventojai ir jų pasirinktas prižiūrėtojas.
"Visiems tiekiame vienodos kainos šilumą, o kiek jos pasiima, sprendžia namas. Yra šilumos punkto prižiūrėtojas, bendrijos pirmininkas, administratorius, kurie ir sprendžia, kiek sumažinti ar padidinti šildymą", - sakė atstovas.
Anot bendrovės atstovų, mieste pastebėta bendra tendencija - sausį paspaudus šalčiams žmonės ėmė skųstis, jog namuose per šalta, tuomet šilumos suvartojimas padidėjo, o vasarį, nors oras buvo šiltesnis, žmonės pamiršo paprašyti, kad šildymas būtų prisuktas. Dėl to, esą, gyventojai ir gavo didesnes sąskaitas.
"Sumažinti ar padidinti šilumą name yra administratoriaus, prižiūrėtojo atsakomybė, mes su tuo nesusiję", - tikino "Klaipėdos energijos" atstovas.
Rašyti komentarą