Šansas bemoksliui - vadovo portfelis

Tarp darbą siūlančių skelbimų jau galima rasti ir tokių, kuriuose nereikalaujama iš kandidatų į vadovų pareigas nei specialaus išsilavinimo, nei universitetų diplomų. Tokių darbo pasiūlymų autoriams kandidato gyvenimo patirtis yra svarbesnė nei aukštosios mokyklos suole įgytos žinios.

Ar įmanoma, kad bemokslis atrankoje būtų pranašesnis prieš bakalauro, magistro ir daktaro diplomais mojuojančius konkurentus?

Išsilavinimas nebūtinas

Vienoje iš darbą siūlančių interneto svetainių ieškomas augančios kompanijos Klaipėdos padalinio vadovas. Skelbimas niekuo neišsiskirtų iš kitų, jei ne viena sąlyga.

"Pripažįstame ne tik formaliuoju, bet ir savišvietos ar iš veiklos patirties įgytą kvalifikaciją", - rašoma jame.

Pasiūlymo autoriai laukia vadovauti ne tik išmokusių, bet ir tam gimusių žmonių, kurie darbe remiasi ne teorija. Kitaip tariant, savarankiškai verslą organizuoti gebančių ir kitų šiai veiklai asmeninių savybių turinčių kandidatų.

Už tai jiems siūlomas per 6 tūkst. litų atlyginimas bei neribota galimybė užsidirbti papildomai, kvalifikacijos kėlimas, lankstus darbo grafikas, pagal kurį veikla įmonėje netrukdytų asmeniniams ir šeimos interesams.

Ta pati bendrovė ieško ir rinkodaros specialisto. Jam taip pat nėra jokių reikalavimų, tik siūloma pasvarstyti, ar kandidatas sugebėtų eskimui parduoti ledų.

Įkvėpė "gyvas pavyzdys"

Šio skelbimo autorius verslininkas Ernestas Alionis teigė, kad idėja kilo ne spontaniškai, o nemažai laiko skyrus darbuotojų analizei. Be to, verslininkas pats turėjo gyvą pavyzdį.

"Kartą dalyvavau seminare, kurio organizatoriai nurodė pavyzdinę parduotuvę, veikiančią Vilniuje. Jie nežinojo, kad tai mūsų parduotuvė, o aš buvau labai nustebintas. Joje dirbo vidurinę mokyklą baigęs vaikinukas, kurį tėvas dirbti atvedė todėl, kad vasarą nesišlaistytų gatvėje. Patikėkit, tas darbuotojas galėjo padaryti bet ką, ko reikalaujama iš padalinio vadovo. Be to, jis buvo pranašesnis už daugelį aukštuosius vadybos mokslus baigusių žmonių. Taigi, dar ne visi protingi žmonės emigravo", - patirtimi dalijosi E. Alionis.

Jis įsitikinęs, kad savišvieta gali būti įtaigesnė už universitetuose įgytas žinias.

"Buhalterio išsilavinimo neturiu, bet per 20 darbo metų "perkandau" buhalteriją ne prasčiau už šios srities profesionalus", - sakė Veterinarijos akademiją baigęs, tačiau diplomo taip ir nepanaudojęs vyras.

Jis pastebi, kad daug darbo ieškančių žmonių yra vienas į kitus panašūs ir nesistengia išsiskirti iš pilkos masės.

"Nors prie skelbimų nurodyta, kad gyvenimo aprašymų nesiųsti, kandidatai vistiek juos siunčia - vadinasi, neįsigilina į informaciją. Apskritai, gyvenimo aprašymas man neįdomus - geriau jau bent poros eilučių motyvacinis laiškas. O į kandidato laišką, kuriame nurodyti šablonai - esu pareigingas, atsakingas ir taip toliau norisi atrašyti, kad jau pagal tai galima spręsti apie jo neatsakingumą", - savo personalo atrankos metodus atskleidė vyras.

Netinkamas pavyzdys

"Tai yra keista tendencija. Mano manymu, geras vadovas privalo turėti aukštąjį išsilavinimą. O tada jau papildomas išsilavinimas ir savišvieta yra nuostabu", - skelbimo turinį išgirdusi pakomentavo konsultacijų įmonės PFCG savininkė ir direktorė Lilija Šličienė.

Anot jos, diplomų neturintys užsienio verslo gigantai, įkūrę tarptautines ir milijardinius pelnus skaičiuojančias korporacijas, lietuviams yra netinkamas pavyzdys.

"Mūsų kitos rinkos, ne toks kultūrinis ir intelektinis paveldas, kad nieko nebaigęs žmogus galėtų tai padaryti", - sakė ji.

Vadžių bet kam neduotų

Žinomas uostamiesčio verslininkas Kazys Paulikas, valdantis įmonių grupę "Nesė group", teigė, kad aklai jokio diplomo neturinčiam žmogui šanso nesuteiktų.

"Kandidatas turėtų būti baigęs mokslus, arba bent jau turėtų vadybinio darbo praktikos. Žmogus, kuris dirbtų mano kompanijoje, turėtų įrodyti, kad gali vadovauti net ir be diplomo. Vis dėl to vadovavimas - tai tokia sritis, kurios bet kam nepatikėsi: reikia specialių vadybos, psichologijos, rinkodaros ir kitų specifinių žinių", - sakė verslininkas.

K. Paulikas prisipažino, kad pats aukštojo mokslo diplomo taip pat neturi.

"Tačiau vadovavimu labai daug domėjausi: ir vietos, ir užsienio pavyzdžiais", - sakė K. Paulikas.

Bemoksliai milijardieriai

Pasaulyje tokių pavyzdžių netrūksta - tai vidurinę mokyklą dėl verslo metęs britas milijardierius Richardas Bransonas. Anapilin jau iškeliavęs kompanijos "Apple" įkūrėjas ir vadovas Steve'as Jobsas buvo išmestas iš koledžo. O pirmame kurse universitetą paliko ir vienas iš turtingiausių pasaulio žmonių Billas Gatesas. Milijonierius Chrisas Gardneris milijoninę investicijų imperiją sugebėjo sukurti baigęs vidurinę mokyklą ir po tarnybos laivyne išgyvenęs net benamio dalią.

"Nepraleiskite pasitaikiusios galimybės. Jei reikės, mokslus baigsite vėliau, mokyklos niekur nedings", - tokia filosofija vadovaujasi milžiniškus turtus iš reklamos verslo iki 30-ojo gimtadienio susikrovęs Maverickas Carteris.

Panašu, kad Lietuvoje toks žmogus taip pat turi šansą pagauti savo laimės paukštę.