Saldumynai smaguriams greitai apkars

Ekspertai sako, kad labiausiai nukentės tie vartotojai, kurie turi mažiausiai pinigų. Jiems bus tikrai nelengva įpirkti dėl cukraus pabrangimo ar įvesto papildomo saldžiosios produkcijos apmokestinimo pabrangusį zefyrą bei karamelę, kitus saldžius gardėsius. Kažin, ar smaguriai dėl kelių šokolado plytelių ar karamelės maišelių vyks apsipirkti į Lenkiją. Neabejotina viena - Lietuvoje šių prekių jie tikrai pirks mažiau. Nes neįpirks. Vargu ar žmonės nuo kasdieniame valgiaraštyje prievarta sumažinto cukraus kiekio taps sveikesni ir laimingesni. Daug kas keiks valdžią ir nervinsis. Ir kas iš to? Jei tikėsime posakiu, kad visos ligos - iš nervų ir tik viena - iš meilės, perspektyvos nekokios. Jei vartotojai mažiau pirks saldžiosios produkcijos, nuostolių patirs ir gamintojai, ir mažiau įplaukų sulauksiantis šalies biudžetas. O ką apie visa tai mano patys konditerijos pramonės atstovai?

Išeitis - becukriai saldainiai

Kauno rajono Akademijos miestelyje registruotos mažosios bendrijos „Ledinukas“ savininkas ir vadovas Gerdas Ptašnikas svarstė, kad alternatyva nežinomybei dėl cukrinės produkcijos ateities galėtų būti becukriai saldainiai. Tokius „Ledinukas“ jau gamina. Žinoma, jie brangesni, nes brangesnė pati žaliava. Dabar už saldainius su cukrumi becukriai brangesni 50-100 proc. G.Ptašnikas tikisi, kad, jei atsiras didelė becukrių saldainių paklausa, galbūt sumažės ir jų žaliavos kaina.

G.Ptašnikas viliasi, kad cukraus žaliava daugiau nebrangs. Verslininko duomenimis, jau dabar jos kaina yra pasiekusi piką - jei lygintume su situacija prieš metus ar pusantrų, kaina yra išaugusi apie 50 proc. O kokių pasekmių šiam verslui gali turėti planai papildomai apmokestinti cukraus gaminius? „Manau, gyvenime niekada nereikėtų pamiršti patarlės, kad lazda turi du galus, - svarstė G.Ptašnikas. - Su vienu galu lyg ir viskas gerai - sutinku, kad besaikis cukraus vartojimas nėra gerai. Bet tada užduokime sau kitą klausimą: ar sąmoningas žmogus valgys tuos saldainius vieną po kito? Manau, dauguma žmonių saldainius valgo saikingai - tik tada, kai užsinori ko nors saldaus. Verslas yra vienas iš pagrindinių biudžeto įplaukų šaltinių, todėl apie papildomą apmokestinimą galvojančiai šalies valdžiai nederėtų kirsti šakos, ant kurios sėdi. Tikiu, kad naujoji valdžia nedarys nepamatuotų žingsnių.“

Derėtų ne tik drausti, bet ir skatinti

Šimtametes gamybos tradicijas puoselėjančiam UAB „Rūta“ saldainių fabrikui Šiauliuose vadovaujantis Rolandas Pridotkas „Vakaro žinioms“ sakė, kad bendrovė pastaruoju metu laikosi strategijos mažinti gaminių, kurių sudėtyje yra daug cukraus, gamybą. „Niekam ne naujiena, kad žmonės pastaruoju metu stengiasi vartoti mažiau cukraus, rinktis sveikesnius gaminius, - paaiškino R.Pridotkas. - Todėl mes, reaguodami į vartotojų poreikius, ir nusprendėme orientuotis į gryno šokolado gaminius, į sveikesnius produktus. Tokiu būdu sumažinome ir cukraus poreikį gamyboje, nes šokoladinėje konditerijoje pagrindinė žaliava yra kakavos masė. Žinoma, jei būtų nuspręsta papildomai apmokestinti daug cukraus turinčią produkciją, tokio sprendimo pasekmes pajustų ir UAB „Rūta“. Tačiau mes, nors ir nemažai sunaudojame cukraus, tikrai nepatenkame tarp daugiausiai jo sunaudojančių maisto produktų gamintojų.“

R.Pridotko įsitikinimu, jei šalies valdžia stengiasi sumažinti daug cukraus turinčios produkcijos vartojimą, ji turėtų skatinti sveikesnio maisto gamybą ir vartojimą. Tik tada, anot UAB „Rūta“ vadovo, problemos sprendimas būtų baigtinis. „Jei vienoje pusėje bus draudžiama, o kita neskatinama, atsitiks taip, kad vartotojai tiesiog sumokės didesnę kainą, ir tiek, - svarstė R.Pridotkas. - Deja, kol kas kalbama tik apie draudimus nesveikam maistui, o apie sveiko maisto skatinimą nutylima. Skatinti reikėtų ir ūkininkus, ir perdirbėjus, ir visą maisto pramonę, kuri išgyvena ne pačius geriausius laikus.“

„Kai bene ketvirtadalis Lietuvos žmonių vos galą su galu suduria, bandymas priversti juos gyventi sveikiau ir mokėti kur kas brangiau už tuos pačius produktus, panašus į liūdną gyvenimo grimasą, - sakė R.Pridotkas. - Žmonės juk vadinamąjį nesveiką maistą renkasi ne todėl, kad nenori gyventi sveikiau, o dėl to, kad ekologiška produkcija yra kur kas brangesnė.“

Gyvensime ir mirsime sveiki

Šiaulių AB „Naujoji rūta“ generalinė direktorė Laima Verbošaitienė „Vakaro žinioms“ pripažino - situacija kelianti nerimą. Jau ir besibaigiantys metai bendrovei „Naujoji rūta“ buvo prastesni už praėjusius. „Lietuvoje mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja ir produkcijos vartotojų, - sakė įmonės vadovė. - Negana to, į šalį įvežama labai daug Ukrainos gamintojų konditerijos gaminių. Jiems taikomos lengvatos, į ES šalis įvežamai ukrainietiškai produkcijai nėra muito mokesčio. Konkuruoti su ukrainiečių produkcija nėra lengva - importas atima nemenką dalį mūsų vartotojų. Todėl kalbos apie planuojamą papildomą apmokestinimą tikrai verčia nuogąstauti.“

Gal derėtų ne nuogąstauti, bet džiaugtis, kad gyvensime, o galbūt ir mirsime sveiki? L.Verbošaitienės įsitikinimu, cukraus turintys produktai, vartojami saikingai, žalos tikrai nepridarytų.

Tad kas bus, jei planai papildomai apmokestinti daug cukraus turinčius produktus taps realybe? „Mūsų įmonė tokį apmokestinimą tikrai pajus, - sakė L.Verbošaitienė. - Turime dvi grupes produktų, kuriuose yra išties daug cukraus: tai karamelė ir zefyrai. Juose yra ir kitokių priedų, bet apie 30-40 proc. šių produktų sudaro cukrus. Jeigu atsiras nauji akcizai, turės brangti ir karamelė, ir zefyrai - produktai, kurie šiandien yra pigiausi. Tiesą sakant, nelabai įsivaizduoju, kas pirks pabrangusią karamelę ar zefyrus, nes ši produkcija yra paklausi tarp vartotojų, turinčių nedideles pajamas. Šokoladą žmonės irgi renkasi pagal kainą: mažesnes pajamas gaunantys žmonės perka pienišką šokoladą, kuriame yra daug cukraus, bet jis pigesnis už tikrą šokoladą. O tikrą šokoladą Lietuvoje įpirkti gali ne taip jau daug vartotojų.“

Pasak L.Verbošaitienės, papildomai apmokestinus daug cukraus turinčius produktus, labiausiai nukentės vartotojai, gaunantys nedideles pajamas. „Mūsų įmonė jau neturi resursų padengti augančias gamybos sąnaudas, - sakė „Naujosios rūtos“ vadovė. - Daug metų tą darėme, bet ateina laikas, kai tokios galimybės išsenka. Be to, kitąmet brangsta ir cukrus. Nežinia, kas bus. Gal vartotojams turėsime pateikti siauresnį asortimentą?“

L.Verbošaitienė neabejoja - jei brangs vargingiausiai vartotojų daliai šiandien dar prieinama konditerijos dalis, sumenks ir pardavimai, ir įplaukos į šalies biudžetą. „Visi draudimai turi pasekmių, - sakė įmonės vadovė. - Jie sukelia grandininę reakciją - jei mes mažiau parduodame, tada mažiau turime ir gaminti, o sumažėjus gamybai reikės ir mažiau darbuotojų. Bet kuriuo atveju nukenčia žmogus. Mano žiniomis, ES yra tik dvi valstybės, kuriose apmokestinama nustatytą ribą produktuose viršijanti cukraus dalis. O mes, lietuviai, kaip visuomet - kai kur esame paskutiniai, o kai kur veržiamės į pirmaujančiųjų gretas.“

Nepaisydama nerimą keliančių konditerijos pramonės perspektyvų AB „Naujoji rūta“ deda visas pastangas būti kuo arčiau vartotojų. Gruodžio viduryje, renkant šalyje svarbiausiu laikomo ir šalies įmonių gaminamą produkciją kasmet įvertinančio konkurso „Lietuvos metų gaminys-2016“ nugalėtojus, šiauliečių bendrovė buvo įvertinta aukso medaliu. Garbingas apdovanojimas „Naujajai rūtai“ skirtas už dražė „Makadamijos riešutai su baltuoju šokoladu ir cinamonu“.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“