Rusijos krizė - lyg malonus prisiminimas

Nedarbo bei šešėlinės ekonomikos lygis, bankrotų skaičiai ir emigracijos mastai šiuo metu yra žymiai didesni nei prieš dešimtmetį Lietuvą siaubusios krizės metu. Specialistai akcentuoja, kad tokį gilų nuosmūkį nulėmė tai, jog ši krizė yra globali, o jos kirčiai yra kur kas skaudesni, nes nemažai lietuvių lengvo ekonomikos augimo metu, skirtingai nei 1999-aisiais, jau buvo įpratę gyventi ne pagal savo išgales.

Kai kurie verslininkai prie nepalankių veiksnių dar prideda ir 2008-ųjų pabaigoje valdžios įvykdytas vadinamąsias naktines mokesčių reformas. Tačiau treti akcentuoja, jog be šių reformų valstybė būtų bankrutavusi, o dėl to būtų buvę dar blogiau.

Tiek verslininkai, tiek ir analitikai sutaria, kad nors jau fiksuojami šalies eksporto pagyvėjimo ženklai, apčiuopiamo ir visuotinai juntamo pagerėjimo sulauksime tik kitų metų pavasarį.

Kraupi statistika

Tikrai galima daryti prielaidą, kad jei nebūtų vadinamosios naktinės mokesčių reformos, šešėlis būtų augęs kur kas lėčiau Vytautas ŽUKAUSKAS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Didžiausias nedarbas šalyje iki šiol buvo fiksuotas 2001-aisiais. Tų metų pradžioje Lietuvoje buvo 225 900 bedarbiai, o nedarbo lygis siekė 12,6 proc. O šio birželio pradžioje šalies darbo biržose buvo užregistruoti 324 199 darbo neturintys asmenys, nedarbo lygis siekė 15,1 proc.

Analogiškas atotrūkis egzistuoja ir tarp šių rodiklių uostamiestyje bei Klaipėdos rajone. Daugiausia bedarbių Klaipėdos miesto (rajono) darbo biržoje iki šiol buvo užregistruota 2002-ųjų pradžioje - 13 041 (nedarbo lygis - 9,5 proc.). Tuo metu praėjusią savaitę darbo ieškojo 21 763 žmonės, balandį nedarbo lygis siekė 13,7 proc.

Klaipėdos miesto (rajono) darbo biržos direktorius Andrius Adomaitis sako, jog Rusijos krizės metu nebuvo tokio staigaus nedarbo šuolio kaip dabar - nuo 2008-ųjų pabaigos iki šių dienų bedarbių uostamiestyje ir Klaipėdos rajone padaugėjo net 15 tūkst. O 1999-2003 m. bedarbių gretos buvo išaugusios tik 3 tūkst. Lietuvoje 1999-2002 m. bedarbių padaugėjo 103 tūkst., o nuo 2008-ųjų iki šių dienų - net 260,7 tūkst.

Anot A. Adomaičio, bedarbių gretų gausėjimui šiemet įtakos turėjo ir peripetijos dėl privalomojo sveikatos draudimo mokesčio, kai paaiškėjo, jog Darbo biržoje neregistruoti ir niekur nedirbantys asmenys privalo patys mokėti šį mokestį.

"Dabar yra ir žymiai slogesnės nuotaikos tiek paprastų žmonių, tiek ir darbdavių gretose. Nėra jokio aiškumo dėl ateities. Jau tiek laiko praėjo, o jokio atsigavimo dar nematyti. Dabar labai ryškiai išsiskiria statybų sektorius, kaip pažėręs daugiausiai bedarbių. Per Rusijos krizę jokio taip smarkiai išsiskyrusio sektoriaus nebuvo", - sakė A. Adomaitis.

"Valdžios kalbos apie padėties stabilizavimą darbo rinkoje yra niekinės. Teigiama, kad sustojo nedarbo augimas, bet pamirštama tai, jog vasarą visada žmonės priimami sezoniniam terminuotam darbui. Manau, kad nedarbo lygis po vasaros augs toliau ir tai tęsis iki kitų metų pradžios", - sako Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidentas, socialinių mokslų daktaras Antanas Bosas.

Šienauja bankroto giltinė

Prie bedarbių gretų didinimo itin sėkmingai pastaruoju metu prisideda ir įmonių bankrotai, kurių irgi fiksuojama žymiai daugiau nei prieš dešimtmetį. Įmonių bankroto valdymo departamento duomenys rodo, kad šalyje per 1999-2003 metus iš viso buvo pradėti 2 672 bankroto procesai. Tuo metu vien pernai šis skaičius siekia 1 842, 2008-aisiais buvo pradėti 957 bankrotai. Pirmą šių metų ketvirtį su bankroto procedūromis teko susidurti 399 įmonėms.

"Gyventi į minusą" dėl mokesčių negalima. Tokioje situacijoje verslas turi dvi išeitis - arba bankrutuoti, arba trauktis į šešėlį dr. Antanas BOSAS

Jei per 1999-2003 metus Klaipėdos apskrityje iš viso buvo iškeltos 293 bankroto bylos, tai vien pernai čia buvo 265 bankrutuojančios ar jau bankrutavusios įmonės.

1997-1999 m. šalyje dažniausiai bankrutuodavo apdirbamosios gamybos įmonės. 2000-2008 m. tarp bankrutavusiųjų daugiausia buvo prekybos įmonių, o 2009 m. pagal pradėtus bankroto procesus lyderiavo statybos bendrovės (22,9 proc. visų bankrotų).

Plečiasi šešėlis

Nuo 1997 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliekami tyrimai rodo, kad 2005-aisiais pradėjusi trauktis ir kelerius metus iš eilės tai dariusi šešėlinė ekonomika pernai smarkiai išsiplėtė ir šiemet turėtų pasiekti dar neregėtas aukštumas - "šešėlyje" bus apie 27 proc. bendrojo šalies vidaus produkto.

LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas sako, jog ekonomikos sulėtėjimas, sumažinantis ir įmonių, ir žmonių pajamas, visada apsunkina mokesčių mokėjimą ir tampa natūralia paskata trauktis į šešėlį.

"Rusijos krizė buvo labai skaudi, bet tuo metu tiek Lietuva, tiek ir verslas turėjo labai aiškią kryptį - perorientuoti eksportą iš Rytų į Vakarus. Tai pavyko padaryti ir iš krizės buvo išlipta. Prasidėjus ekonomikos augimui praėjo mažėti ir šešėlinės ekonomikos dalis. Tiesa, šis procesas vyko gana pamažu. Augant ekonomikai darosi lengviau mokėti mokesčius, atsiranda paskatų verslo skaidrėjimo procesui. Tuo metu šešėlio sugrįžimas buvo labai staigus - per 2008-2009 metus jis šoktelėjo 5 procentais. Prognozuojama, kad šiemet jis jau sieks 27 procentus - tiek, kiek 1997-aisiais. Mokesčių naštos didinimas dar labiau skatina šešėlio didėjimą. Tad tikrai galima daryti prielaidą, kad jei nebūtų vadinamosios naktinės mokesčių reformos, šešėlis būtų augęs kur kas lėčiau", - sako V. Žukauskas.

"Prieš dešimtmetį Lietuvos verslas neteko tik Rusijos rinkos, o ši krizė yra kur kas gilesnė, apimanti visus regionus. Be to, prisidėjo mūsų valdžios diletantiškumas ir naktinės mokesčių reformos, destablizavusios šalies ekonomiką. Būtent šios reformos labai smarkiai sumažino mokesčių mokėtojų skaičių ir padidino bedarbių gretas. Vykdant reformą buvo visiškai neatsižvelgta į šalutinius poveikius. Po Rusijos krizės nebuvo jokių mokestinių reformų ir verslas susitvarkė pats. Būtų susitvarkęs ir dabar. Be tų reformų ir biudžetas būtų pilnesnis.

Mokesčiai turi būti patrauklūs - tokie, kad padengus kaštus ir sumokėjus visus mokesčius liktų bent šiek tiek pelno. Blogiausiu atveju porą metų galima išgyventi ir be jo, bet "gyventi į minusą" dėl mokesčių negalima. Tokioje situacijoje verslas turi dvi išeitis - arba bankrutuoti, arba trauktis į šešėlį", - sako A. Bosas.

"Prieš dešimtmetį tokių priemonių nereikėjo"

Gitanas NAUSĖDA, SEB banko prezidento patarėjas

Dėl šešėlinės ekonomikos patikimos statistikos nėra, Lietuvos laisvosios rinkos institutas remiasi tik apklausomis, o tai nėra labai patikima. Didesnį bankrotų skaičių nulemia tai, jog verslas Rusijos krizės metu sugebėjo persiorientuoti iš Rytų į Vakarus, o dabar yra globalinė krizė.

Verslo situacija dabar yra sudėtingesnė ir dėl to, jog Rusijos krizės metu neturėta tokių didelių įsiskolinimų ne tik bankams, bet ir tiekėjams, valstybinėms institucijoms. Anuomet savo įsipareigojimus buvo vykdyti lengviau.

Jei nesiimant mokestinių reformų valstybė būtų bankrutavusi, ar nuo to verslui būtų geriau ir lengviau? Dažnai pamirštama, kad ir verslas, ir valstybė yra vienos šalies gyventojai. Akivaizdu, kad kai sunku valstybei, sunku būna ir verslui. Dėl to kartais reikia imtis tokių konsolidacijos priemonių, kurios neišvengiamai pasunkina ekonominę padėtį. 2008-ųjų pabaigoje buvo du pasirinkimai - arba nieko nedaryti ir leisti valstybei bankrutuoti, arba gelbėti situaciją nepopuliariomis priemonėmis.

Rusijos krizės metu irgi buvo didžiulė finansinė įtampa, palūkanų normų augimas, didžiulio biudžeto deficito problema, tačiau tokio masto konsolidacijos priemonių nereikėjo, nes ekonomika nebuvo smukusi 15 procentų, o ir pats smukimas tiek ilgai netruko.

Jau matosi eksporto atsigavimo ženklai, o tai yra gera tendencija. Tiesa, darbo rinka į tai paprastai reaguoja labai inertiškai. Visgi galvoju, kad nedarbo lygis jau stabilizuosi, o metų gale jau galime sulaukti šiokio tokio jo mažėjimo.

"Verslas vienintelis bando ištraukti valstybę"

Sigitas BESAGIRSKAS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius

Vienas dalykas, kad prieš dešimtmetį krizė buvo apėmusi tik Rusiją, o dabar ji yra pasaulinė. Kitas svarbus aspektas - gyventojų lūkesčiai. Per Rusijos krizę lietuviai dar gyveno gana kukliai, o iki šio sunkmečio buvo pradėta gyventi gana plačiai, kartais ne pagal savo pajamas - iš kreditų. Taigi pajamoms staigiai nukritus į prieš trejus metus buvusį lygį yra smarkiai sumažėję lūkesčiai ir vidaus vartojimas. Jei Rusijos krizės metu pagrindiniai sunkumai teko verslui, tai dabar juos labai jaučia visa visuomenė.

Aišku, šios krizei mastui įtakos turėjo ir mokestinės reformos. Lietuva yra šalia Kaliningrado ir Baltarusijos, pasižyminčių mažais mokesčiais, tad mokestinės naštos didinimas duoda kitokį efektą nei tuo atveju, jei gelbėjant finansinę situaciją tokių veiksmų imtųsi kokia Belgija ar Prancūzija, kurios yra apsuptos panašaus mokesčių lygio valstybių. Pas mus beveik pusė rūkančiųjų renkasi kontrabandines rusiškas ar baltarusiškas cigaretes, dideli yra ir kontrabandinio kuro naudojimo mastai. Tad mokesčių didinimas automatiškai didina ne tik šešėlį, mažina mokesčių mokėtojų skaičių, bet ir augina kontrabandos srautus.

Prie visų sunkumų prisideda ir labai brangūs energetiniai ištekliai - už dujas mokame bene brangiausiai visoje Europoje, po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo elektra irgi yra labai brangi. Tai atsiliepia ne tik verslo konkurencingumui, bet ir dar labiau mažina žmonių vartojimą.

Konfederacijos kartu su Ūkio ministerijos daryta 130 didžiausių įmonių vadovų apklausa dėl lūkesčių antrą šių metų ketvirtį parodė, kad pagerėjimą prognozuoja 127 iš 130 apklaustų vadovų. Eksportas tikrai auga, tačiau kol kas tik jis. O tarp pokyčių eksporto ir vidaus bei darbo rinkose pagerėjimo paprastai praeina 12 mėnesių. Taigi vidaus vartojimo pagyvėjimo, nedarbo mažėjimo ir darbo užmokesčio augimo reikėtų tikėtis ne anksčiau kaip kitų metų pavasarį, nes kol kas vartojimas laikosi tik ant eksportuojančių įmonių ir valstybinio sektoriaus darbuotojų. Kol kas, deja, verslas vienintelis bando ištraukti visą valstybę iš šios situacijos.

Šešėlinės ekonomikos dydis nuo bendrojo vidaus produkto

Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimai

Emigracijos mastai

Lietuvos statistikos departamentas

Data Bedarbių skaičius Lietuvoje Nedarbo lygis proc.

Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės Klaipėdos apskrityje

Įmonių valdymo departamentas