"Lygiai prieš metus visiems Klaipėdos individualių valdų savininkams išdalinome per 4 000 konteinerių antrinėms žaliavoms rūšiuoti. Šis reidas ne pirmas ir ne paskutinis, o jo tikslas buvo pažiūrėti, kaip gyventojai suprato šią naujovę, ar nedaro klaidų rūšiuodami", - pasakojo Ričardas Lukauskas, KRATC inspektorius.
Individualių namų gyventojai Klaipėdoje turi du konteinerius: vieną mišrioms atliekoms, kitą pakuotėms - stiklui, popieriui, plastikui, metalui. Į antrinių žaliavų konteinerio apačią reikia mesti stiklo atliekas, o ant jų padėti maišą su popieriaus, kartono, plastiko, metalo pakuočių atliekomis.
"Patikrinome du uostamiesčio individualių namų kvartalus ir galime konstatuoti, kad situacija labai gera. Neradome nė vieno konteinerio, į kurį būtų sumestos netinkamos atliekos", - sakė Tatjana Koroliova, Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vyriausioji specialistė.
Prie kelių namų antrinių žaliavų konteineriai buvo pilni, o šalia jų tvarkingai sudėtos kartono pakuotės.
"Tai nėra pažeidimas. Netgi priešingai - mes taip ir rekomenduojame esant didesniems antrinių žaliavų kiekiams jas sudėti prie konteinerių išvežimo dieną", - sakė Savivaldybės aplinkosaugininkė.
Klaipėdos mieste už netinkamą atliekų tvarkymą gali būti skiriamos administracinės baudos, siekiančios 600 eurų.
Atliekų tvarkymo specialistai tvirtina, kad Lietuvoje rūšiavimo įpročiai gerėja, tačiau į rūšiavimo konteinerius vis dar išmetama apie 20 proc. perdirbti netinkamų pakuočių. Pasak KRATC ekologės Ramunės Šličienės, didžiausios gyventojų klaidos, kai į antrinių žaliavų konteinerius sumetamos visai ne pakuočių atliekos - virvės, metaliniai strypai, net panaudotos sauskelnės. Tačiau šįkart tikrintojai panašių faktų neužfiksavo.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą