Rusai bando lietuvius nupirkti

Michailas Zacepinas

Užsuko kranelius

Kaliningrado srityje (Rusija) įsikūręs Jantarno gintaro kombinatas jo žaliavos užsieniečiams oficialiai nepardavinėja jau metus.

Toks sprendimas priimtas pakeitus šio pasaulinę gintaro žaliavos monopoliją turinčio kombinato vadovus.

Kaliningrado srityje glūdi net maždaug 95 proc. (daugiau nei 250 tūkst. tonų) visų pasaulio gintaro išteklių. O Jantarnas yra vienintelė vieta planetoje, kur pramoniniu būdu jo iškasami didžiuliai kiekiai, net apie 300 tonų per metus.

Iki valdžios pasikeitimo net iki pusės šio kiekio patekdavo į juodąją rinką ir iš šalies iškeliaudavo kontrabanda.

Kombinato produkcija sudaro apie 70 proc. viso pasaulyje ir apie 98 proc. viso Baltijos per metus surenkamo gintaro.

Beveik 90 proc. šio gintaro būdavo eksportuojama į Lietuvą, čia gerai išplėtota ši pramonės šaka. Tad nenuostabu, kad mūsų meistrai pirmieji pajuto šio draudimo pasekmes.

Tiesa, jos bent kol kas nėra labai skaudžios, nes apdairūs lietuvaičiai buvo apsirūpinę gintaro žaliavos atsargomis ir jos bado dar nepajuto.

Įvardijo sąlygas

Visą šį laiką nežinioje gyvenusiems lietuviams šių metų pradžioje atsirado viltis rasti bendrą kalbą su naująja Jantarno kombinato valdžia. Su ja mūsų šalies gintaro dirbinių gamintojai susitiko tarpininkaujant Lietuvos konsului Kaliningrade Vaclovui Stankevičiui.

Prieš kelias dienas Vilniuje vykusioje didžiausioje Baltijos šalyse tarptautinėje gintaro ir juvelyrikos dirbinių parodoje „Amber Trip 2014“ apsilankė ir Jantarno kombinato direktorius Michailas Zacepinas.

Jis aiškiai pareiškė, kad kombinatas vienintelis turės gintaro eksporto į užsienio valstybes licenciją. O gintaro žaliavos trūkumus pradedantiems jausti lietuviams pasiūlė Kaliningrado srityje steigti bendras Lietuvos ir Rusijos įmones.

Neva mūsiškiai su rusais pasidalytų savo idėjomis, o už tai gautų gintaro žaliavos ir galimybę gaminti jo dirbinius.

Misija neįmanoma

Palangos gintaro meistrų gildijos pirmininkas Albertas Petkevičius neslėpė, kad eiliniai verslininkai apie tokios įmonės Rusijoje steigimą ir oficialų verslą gali tik pasvajoti.

„Rusai pasakė, kad su jokiomis privačiomis lietuvių įmonėmis nedirbs. Nebent tik su asociacijomis. Atvirai pasakius, aš nematau jokių galimybių. Aišku, būtų tiesiog nuostabu, jei atsivertų tokia rinka. Joje iš karto galima įsteigti 100 įmonių, kuriose dieną naktį dirbtų po 50 žmonių. Tačiau iki mūsų atsirita žinių, kad net ir į Rusijos Dūmą pretenduojantys šio verslo atstovai Kaliningrado srityje negali sutvarkyti savo reikalų. Tai ką jau kalbėti apie mus. Tuo labiau kad kombinatas dabar priklauso Rusijos karinėms struktūroms“, - realiai padėtį vertina A.Petkevičius.

Jo teigimu, toks bandymas prilygsta labai rizikingam lošimui, kuriam ryžtis gali tik labai drąsūs žaidėjai. Tuo labiau kad šis verslas Rusijoje yra labai kriminalizuotas.

„Gintaro verslui rusai turi sudarę labai aiškų strateginį valstybinį planą - kombinatas žaliavos parduoti užsieniečiams negali, o turi tenkinti Rusijos įmonių paraiškas. O atlikę monitoringą rusai nustatė, kad apie 70 procentų su gintaru susijusių šalies įmonių dirba tik du žmonės - direktorius ir buhalterė. Todėl jie nori žinoti ne tik kam parduoda gintarą, bet ir kas tokiose įmonėse pagaminama ir kokia produkcija parduodama. Paprastai kalbant, norima dalyvauti ir finale. O kontroliuojant šį procesą žadama vykdyti nuolatinius patikrinimus“, - tvirtino A.Petkevičius.

Gildijos pirmininko žodžius patvirtino ir M.Zacepinas, teigdamas, kad pirmiausia gintaro žaliava bus aprūpintos Rusijos įmonės, kurių yra apie pusantro šimto.

Neabejojama, kad nepavyks ir visiškai užkirsti kelią gintarui iš Kaliningrado srities į mūsų šalį patekti nelegaliai.


Vygantas Vareikis, istorikas, politikas:

Rusai turi žaliavą ir tikrai abejočiau, kad veikia vadovaudamiesi politine, o ne ekonomine logika.

Gintaro apdirbimas nėra aukščiausio lygio technologijos, susijusios su karo pramone ar ypač subtiliomis elektroninėmis ar kitokio panašaus pobūdžio technologijomis.

Nors ne man patarinėti, manau, kad Lietuvos gintaro meistrai, kaip tik priešingai, turėtų paskubėti.

Kodėl? Todėl, kad šalia yra Lenkijos meistrai. Jei kas nori pamatyti puikiai pagamintą masinei prekybai skirtą ir nebrangų gintarą, tegul nuvažiuoja į Gdanską.

Nesakau, kad lietuviai nesugeba padaryti taip pat ar net geriau. Tik kad lenkų meistrų ir įmonėlių yra daugiau.

Jei yra abipusė nauda ir pelnas, tai bendradarbiauti verta. Aišku, nuo tik Rusijai būdingų verslo netikėtumų reikėtų apsidrausti, kad ir europinio lygio sutartimis. Gintaras nėra būtiniausia prekė ir ne valstybines paslaptis pardavinėtume.

Kalbėdamas apie būsimo pasaulio futbolo čempionato objektus Kaliningrade, šios srities gubernatorius sakė, kad svarbiausi investuotojai yra lietuviai. Jų dalis sudaro apie 30 procentų.

Šių pozicijų reikia neužleisti. Politika yra politika. Tačiau tokio tipo verslas tik suartins žmones ir galbūt nebeliks nacionalizmo.

Sakys eiliniam rusui, kad lietuviai yra fašistai, o jis atsakys: palaukite, mes juk taip su jais gražiai bendradarbiaujame ir esame draugai.

Tai reikia daryti. Ir ypač su Kaliningradu, nes jis Rusijoje yra europietiškiausias.