Pirmieji jūriniai keltai švartuotis Centriniame Klaipėdos terminale (CKT) pradėjo prieš beveik trejus metus.
„Į CKT [visų pirma] perkėlėme Vokietijos liniją ir Danijos liniją. Tai buvo padaryta dėl labai praktiško sumetimo. Mes įvedėme septintą reisą Vokietijos linijoje ir mums reikėjo šiek tiek sutaupyti laiko, kad galėtume išlaikyti nuolatinį grafiką. Kadangi CKT yra arčiau jūros vartų, tai ir padeda kažkiek sutaupyti laiko“, – aiškina AB „DFDS Seaways“ komunikacijų ir ryšių su visuomene vadovas Baltijos jūros regionui Vaidas Klumbys.
Nuo rudens į CKT kompanija planuoja perkelti ir paskutinę keltų liniją į Švediją. Skaičiuojama, kad, kompanijos keltams įsikūrus viename terminale, automobilių srautas gatvėje prie CKT per parą išaugs nuo 300 iki 0,5 tūkst.
„Kadangi terminalas yra miesto viduryje, tai mes negalime leisti, kad būtų kažkokių trikdžių. Šiuo metu kaip tik įdiegta nauja terminalo valdymo sistema, kuri skaitmenizuoja patekimą į terminalą ir aikštelių valdymą. Tikimės, kad spalio 2-ąją pagaliau būsime šiame terminale“, – sako V. Klumbys.
Iš Tarptautinės jūrų perkėlos išsikėlus danų keltams, maždaug 50 hektarų teritorijoje Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) planuoja statyti naują terminalų kompleksą. Juos jungs ir nauja geležinkelių infrastruktūra. Žadama, kad pastačius terminalus, krova juose nebus mažesnė nei tada, kai čia buvo visos DFDS keltų linijos.
„Problema yra ta, kad krantinės, esančios Smeltės pusiasalyje, visiškai susidėvėjusios ir jas reikia perstatyti, reikia pasiekti tokius gylius, kad būtų galima priimti „Panamax“ tipo laivus. Uosto direkcija numato gilinimus“, – teigia KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.
Pertvarkas Tarptautinėje jūrų perkėloje planuojama pradėti kitais metais. Pirmasis terminalas, žadama, pradės veikti po pustrečių metų, o pastatyti visą kompleksą užtruks maždaug septynerius metus.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą