Rokas Masiulis: „Rail Baltica“ įmonės vadovė turėtų atsistatydinti

Milijardinės vertės geležinkelio projektą „Rail Baltica“ įgyvendinančios įmonės „RB Rail“ vadovė Baiba Rubesa, po kilusio ginčo su Lietuva ir Estija, turėtų trauktis iš įmonės savo noru, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Jis interviu Eltai teigė, kad tai, jog bendros Baltijos valstybių įmonės vadovė nesitraukia iš posto po to, kai nepasitikėjimą ja pareiškė du iš trijų akcininkų, yra „kabinimosi į kėdę simptomai“. 

„Kiekvienas žmogus, ginantis savo profesionalumą ir reputaciją, labai ilgai nemarinuotų tos pozicijos ir pats pasitrauktų“, - interviu Eltai sakė R. Masiulis. 

Jis teigia, kad B. Rubesos pareikšti kaltinimai, kad ji pasidarė nepatogia vadove savo interesus ginančių valstybių atstovams, yra netiesa, o projektas yra įgyvendinamas be didesnių problemų.

- Europos Sąjungos vadovai pradėjo diskusijas dėl kitos finansinės perspektyvos. Kokie jūsų lūkesčiai dėl „Rail Baltica“ projekto - kaip atrodys jo finansavimas po 2020 metų? 

- Visi signalai, kurie ateina iš Komisijos, rodo, kad problemų neturėtų būti. Dar daugiau - net gauname indikacijų, kad, jeigu sėkmingai vyks projektas, tai kitoje perspektyvoje galbūt ir papildomai turėtų šiam projektui atitekti lėšų iš projektų, kurie stringa. Jei sugebėtume visos trys Baltijos šalys sėkmingai dirbti, tai gal galėtume pretenduoti į net dar didesnes sumas. 

- Tačiau didesnio finansavimo nei dabar - 85 proc. projekto vertės - „Rail Baltica“ negautų. Papildomos lėšos būtų skirtos projekto plėtrai?

- Gali būti, kad apie papildomus bus kalbama. Juk dar Vilniaus jungtis nenustatyta techniškai, kokia ji turėtų būti, tai gal ten būtų galimybės praplėsti projektą. 

- Tačiau Komisija jau atkreipė į akcininkų ir „RB Rail“ vadovės Baibos Rubesos nesutarimus. Kaip šie ginčai paveiks projekto eigą? 

- Tie vidaus ginčai niekam naudos neatneša ir, kiek aš buvau informuotas, tai akcininkų atstovai puikiai sutaria, ir aš pats matau pagal savo kontaktus su Latvijos, Estijos kolegomis. Labai darniai dirbame, netgi sakyčiau, išskirtinai darniai. Susiskambiname, susideriname, jei aš turiu klausimų, pasiskambinu kitiems ministrams. Atstovai labai gerai dirba, todėl tikrai keistai nuskambėjo vadovės kaltinimai, kad šalys pykstasi. 

Kažkokia labai keista pozicija, galbūt tiesiog vadovė atitrūko nuo realybės, nejautė tiek akcininkų, tiek ir valdybos pulso. Aišku, kad tokia situacija niekam naudos neneša, reikia suprasti, kad svarbiausias dalykas yra paties projekto sėkmė. Jeigu projekte mes pradedame diskutuoti asmenybių ambicijas, tai jau pasukome ne ta linkme. Reikia lokomotyvą vėl statyti ant bėgių, ir tikrai profesionalus aukšto lygio vadovas, nemanau, kad taip stipriai kabintųsi į kėdę. 

- Jūs tai laikote kabinimusi į kėdę? 

- Aš pats asmeniškai nebendrauju, bet ką indikuoja apie santykius bendrovėje, kad tai jau kabinimosi į kėdę ir bandymo apkaltinti kitus dėl savo nesėkmių simptomai.

- B. Rubesa savo išplatintame laiške teigė, kad stebėtojų tarybos nariai turi savo interesų. Tą patį ji sakė apie buvusią „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę. Tai gal geležinkeliuose iš tikro niekas nepasikeitė net ir su nauja vadovybe? 

- Šiandien reikia būti labai kategoriškiems, bet koks kaltinimas neskaidria veikla yra nepriimtinas, nes tai yra netiesa. Aš norėčiau tikėti, kad tai yra arba vertimo klaida ir reikėtų ponios B. Rubesos dar kartą paklausti, ar ji vis dėlto kalba apie naują vadovybę, nes aš supratau, kad kalbama apie senąją „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę, kurios mes tikrai nesiruošiame ginti. Bet jei būtų bandoma apjuodinti dabartinę vadovybę, kuri kaip tik šį projektą suėmė į vadžias ir sėkmingai veda į priekį, tai būtų, mano nuomone, neadekvatu ir tada jau tikrai tą laikyčiau šmeižtu, juodinimu ir neteisybe. 

Tai jei vis dėlto būtų išsakyti kaltinimai dabartinei vadovybei, tada aš norėčiau žinoti tiksliai su pavardėmis, su tiksliais kaltinimais, ir aš būsiu pirmas, kuris imsis veiksmų bausti tuos, kurie yra kalti, bet jei tai yra netiesa, tai tada pati vadovė turi daryti savo išvadas. 

- Jūs manote, kad pavyks ją atstatydinti, turint omenyje, kad Latvijos atstovai akcininkų susirinkime susilaikė ir neišreiškė nepasitikėjimo B. Rubesa? 

- Teisiškai atstatydinti galima, jei visi trys išreiškia nepasitikėjimą, bet aš daugiau apeliuočiau į vadovės profesionalumą ir reputaciją. Ir kiekvienas žmogus, ginantis savo profesionalumą ir reputaciją, labai ilgai nemarinuotų tos pozicijos ir pats pasitrauktų.

- O jeigu nepasitrauks, ar bus įmanomas normalus darbas „Rail Baltica“ projekte? 

- Tikiu, kad kažkoks darbas įmanomas, bet jis bus komplikuotas iki tol, kol baigsis ponios B. Rubesos kadencija rudenį. 

- Geležinkelių sektoriuje prisidėjo dar papildomas darbas išskaidyti „Lietuvos geležinkelius“ į atskiras įmones. Kaip manote, ar užteks viskam rankų? 

- Laiko daug nėra, jeigu nori darbus padaryti, juos reikia daryti. Ar užteks rankų - mes pamatysime, bet tikrai darbų nebijosime. Neabejoju, kad geležinkelių vadovybė tikrai pajėgi įveikti visus iššūkius. (...) Esu tikras, kad ta reforma nėra tiek sudėtinga, kaip galbūt gali atrodyti, ir ją vis tiek reikia daryti. Mes neatitikome ketvirtojo geležinkelių paketo. Formaliai Lietuvai galėjo būti pradėtos procedūros, ir iškart noriu nuraminti - neva norima privatizuoti geležinkelius. Tai aš tikrai sutinku įrašyti į įstatymą kokius tik saugiklius Seimo nariai gali sugalvoti, kad nebūtų privatizuojama. Neturiu jokių minčių, kad tai būtų daroma dėl privatizavimo, mes tiesiog turime atitikti bent minimalius Europos Sąjungos kriterijus ir taip pat efektyvinti veiklą. 

- Tiek jūs, tiek geležinkelių pertvarka sukurs daugiau skaidrumo, tačiau kaip tai bus padaryta? Juk ir dabar yra atskiros direkcijos, tad koks skirtumas, kad jos taps atskiromis įmonėmis? 

- Jeigu dirbs sąžiningi žmonės, tai jie bet kurioje struktūroje turėtų sąžiningai ir gerai dirbti, bet atskyrimas į atskiras įmones leis turėti atskiras finansines ataskaitas ir tada kiekvieną gabaliuką bus lengviau matyti. Galbūt jūs teisus, kad tai nėra esminis dalykas, bet tai - papildomas pliusas skaidrumui. 

- Keleivių vežimas visada buvo nuostolingas, o dabar, kai bus galima matyti, kiek tų nuostolių konkrečiai jis generuoja, ar tai nepaskatins optimizacijos, mažinant maršrutų skaičių arba didinant bilietų kainas?

- Ši įmonė yra valstybinė įmonė, todėl valstybės prioritetai įmonei yra svarbūs. Toks atskyrimas parodys aiškesnį nuostolį iš vežimo. Kaip žinoma, yra sutarimas su Finansų ministerija, kad nuostolis bus kompensuotas, jeigu „Lietuvos geležinkeliai“ tokią pat sumą ar didesnę sumą sumokės dividendais. Tai jei dividendų jie nesumokės, tos kompensacijos nebus. Geležinkeliams bus stimulas didinti pelningumą kitose veiklose ir mažinti nuostolį šitoje veikloje, bet lygiai taip pat kaip ir ankstesniais atvejais tiesiog bus viskas aiškiau. Nereikia ir nuo savęs slėpti, kam maskuoti trūkumus, geriau juos parodyti ir spręsti, ką su jais daryti. Tuo ankstesni geležinkeliai ir buvo kaltinami, kad „valstybė valstybėje“, nes niekas nežino, kas joje darosi. 

- Kalbant apie transporto kelius, jūs dar savo kadencijos pradžioje sakėte, kad radote blogesnę situaciją nei tikėjotės. Kaip dabar ją vertinate? 

- Aš įsivaizdavau, kad pirmus metus skirsiu kovai su korupcija, įsisenėjusių voratinklių išardymui, dabar matau, kad metų tikrai neužteks, ir labai viliuosi, kad per kitus dvejus metus mes galėsime tą darbą pabaigti. Jau neturiu iliuzijų, kad tam užteks metų, ir jau labai atsargiai kalbu, kad galbūt per kitus metus tai pabaigsiu. Dabar prognozuočiau, kad sistemos užbaigimas, naujos sistemos pastatymas užims dar dvejus metus - šiuos ir kitus. 

- Kas lemia tai, kad problemų šiame sektoriuje, jūsų nuomone, tiek daug? 

- Sektoriaus ypatumas - jame dirba daug susijusių asmenų. Panašu, kad tarp buvusių valdžioje ir tarp vadovų buvo labai tvarus ryšys. Asmeninės pažintys, medžioklių pažintys, giminystės ryšiai, kas ne visada yra blogai, bet tikrai ne vienu atveju buvo blogai. Nesinori kaltinti visų žmonių, kurie yra susiję giminystės ryšiais, nes žmogus nekaltas, kad susijęs giminystės ryšiais, bet mums vienas iš didžiųjų darbų yra atskirti grūdus nuo pelų. Tai yra - atskirti, kur tie giminystės ryšiai nedaro žalos, ir atskirti nuo to, kur giminystės ryšiai ar pažintys daro žalą. Tikrai didelę pagalbą gauname iš STT, FNTT, VSD, kurie dirba tą stebimąjį darbą, bet kartais tos reformos nėra tokios greitos, nes jas darant nesinori, kad nukentėtų tie, kurie nėra kalti, o tik kažkuo yra susiję su valdžios žmonėmis. Tai ta detali analizė tikrai atima daug laiko. Jeigu imti vėzdą ir tiesiog atleisti visus ir pakeisti naujais, tai būtų žymiai lengviau, bet tai nebūtų teisinga

Tikrai ne vienoje institucijoje, nenorėčiau detalizuoti, kurioje, matome, kad ten mažai žmonių, kurie tas kompetencijas turi. Daug metų sėdi ir todėl rangovai rašydavo konkursų sąlygas, nes nėra institucijoje kompetencijos jas rengti. Iš naujo surinkti visus naujus kompetentingus žmones yra ne vienerių metų darbas, dėl to tuos rožinius akinius aš nuėmiau ir jau matau, kad čia yra ne metų, o trejų metų darbas. 

- Viena paskutinių nulėkusių galvų buvo kelių tyrimo institute, kur po kelių audito paaiškėjo, kad jie statomi nekokybiškai. Ar šioje institucijoje dar bus atleidimų? 

- Labai sunku prognozuoti, kur nulėks galva, kur nenulėks. Tikrai daug šansų, kad gal kažkas ir lėks, bet labai norėtųsi atlikti tą tyrimą. Dar iš kitos pusės reikia suprasti, kad mes negalime spėti ir visas įstaigas vienu metu patikrinti, įsigilinti, surinkti faktus, įrodymus ir tada priimti vieną ar kitą sprendimą. Tai neatmesčiau to, situacija stebima, bet iš kitos pusės tose pačiose institucijose yra ir kompetentingų žmonių, kurių pastangomis mes tikimės remtis ir ateityje. Žmonės neturėtų bijoti, jei jie nesusitepę korupciniais ryšiais, tai turėtų jie būti išsaugoti ir jų kompetencija išsaugota.