Robertas Šileris: į ekonominę krizę reikėtų žiūrėti per inžinerinę prizmę, o ne su pykčiu
Lietuvoje besisvečiuojantis lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas Robertas Šileris (Robert J. Shiller) teigia, jog pasaulį sudrebinusi ekonominė krizė yra gera galimybė pergalvoti pasaulinę finansinę sistemą ir pertvarkyti ją žmonėms palankesne kryptimi.
ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, remdamasis savo knyga "Finansai ir geroji visuomenė" (Finance and the Good Society), profesorius susirinkusiems studentams, finansų ir ekonomikos ekspertams ir mokslininkams skaitė paskaitą, kurioje pristatė savo idėjas, kaip pagerinti šiuolaikinę finansinę sistemą bei priartinti ją prie žmonių poreikių ir geresnės visuomenės.
Pasak profesoriaus, visos pasaulio tautos ir religijos maždaug supranta, kas yra "gera visuomenė" - tai geri žmonės, kurie rūpinasi savo vaikais, prižiūri tėvus ir tiesiog gerai elgiasi vienas su kitu. Pagrindinė problema, anot jo, yra tai, jog šiandieninis kapitalizmas moko priešingų dalykų - kaip konkuruoti, būti agresyviam ir savanaudiškam bei kuo daugiau uždirbti.
"Knygą "Finansai ir geroji visuomenė" pradėjau rašyti 2010 metais. Mane įkvėpė pastebėtas akivaizdus žmonių pyktis tarptautinėms finansinėms institucijoms, ten dirbantiems žmonėms, visai bendruomenei, tačiau manau, kad į krizę reikia reaguoti ne su pykčiu, bet inžineriniu požiūriu, taigi galvoti, ką galima pakeisti, jog tai nepasikartotų", - paskaitoje kalbėjo R. Šileris.
Anot mokslininko, gyvename pasaulyje, kuriame kapitalizmas vis labiau plinta, o paskutinė krizė atskleidė daugelį neigiamų jo bruožų. Nepaisant įvairių aiškinimų, R. Šilerio manymu, pagrindinės ekonominės krizės priežastys buvo spekuliaciniai finansiniai burbulai, susiformavę Jungtinėse Amerikos Valstijose.
"Kuomet važiuoji greitkeliu ir aplink tvyro rūkas, vairavimo sąlygos nėra geros, ir tu galvoji, galbūt aš geriau sulėtinsiu greitį, negaliu gerai matyti, bet tu žinai, jog kitos mašinos greičio nelėtina, ir manai - galbūt aš geriau važiuosiu kartu su srautu? Mažinti greitį galbūt yra pavojinga - tokia pati situacija susiformavo prieš finansinę krizę. Visi galvojo - aš geriau išliksiu kartu su srautu", - teigė mokslininkas.
Ekonomisto teigimu, inžinerijoje egzistuoja disciplina - žmogiškųjų faktorių inžinerija ir šią sritį galima pritaikyti ekonomikoje, kadangi žmonės dažnai yra neracionalūs ir spontaniški. Pasak jo, visa ekonomikos istorija yra tarsi žmonių elgesio keitimo inovacijos, pradedant Prancūzijos revoliucija, kuomet žemės nuosavybė iš bažnyčios ir aristokratijos rankų perėjo į privačias rankas, baigiant 1811 metų Niujorko apsaugos įstatymu, numačiusiu galimybę kiekvienam asmeniui įkurti įmonę bei įvedusiu taisyklę, kad akcininkas yra atsakingas už įmonės veiklos rezultatus tiek, kiek įdėjo ten savo turto.
Lietuvių kilmės ekonomistas paskaitoje pateikė savąsias įžvalgas ir pasiūlymus, kaip galima patobulinti šiuolaikinę finansinę sistemą bei priartinti ją prie "gerosios visuomenės" kūrimo.
R. Šileris siūlė koreguoti skolinimo institucijų veiklos gaires ir pridėti joms daugiau lankstumo. Anot mokslininko, jeigu JAV nekilnojamojo turto krizės metu bankai būtų buvę lankstesni bei labiau atsižvelgę į skolininkų galimybes atiduoti paskolas ilgesnėje perspektyvoje, buvo galima išvengti tokių skaudžių šio sektoriaus griūties padarinių.
Mokslininkas taip pat teigia, jog egzistuoja reali galimybė įvesti nekilnojamojo turto rinkos indeksavimą bei sukurti tokią pat nekilnojamojo turto rinką kaip ir akcijų birža. Tai padėtų geriau valdyti rizikas ir racionaliau įvertinti šio sektoriaus kainų pokyčius.
Kitas R. Šilerio pasiūlymas - valstybėms pradėti prekiauti savo akcijomis, paremtomis sukurto BVP kiekiu. Tokiu būdu kiekvienas užsienietis galėtų investuoti į bet kurią šalį. Ekonomisto nuomone, tai būtų padėję krizinėms Europos Sąjungos valstybėms - Graikijai, Ispanijai, Portugalijai. Pasak jo, panašų metodą neseniai pradėjo taikyti Argentina.
Ekonomistas taip pat pateikė pasiūlymus kurti draudimą nuo blogo oro. Pasak jo, tai pagelbėtų šalims su nenuspėjamu ir permainingu klimatu užtikrinti stabilumą žemdirbystėje. Anot R. Šilerio, pasėlių draudimas nėra itin efektyvus, kadangi derlius priklauso ir nuo ūkininko įdėtų pastangų, darbo rezultatų, tuo tarpu oras yra absoliučiai nepriklausomas faktorius, todėl būtina apdrausti jo padarinių rezultatus.
R. Šileris taip pat siūlo plėtoti "gerovės korporacijas" (beneficial coorporation - ELTA), kurios vienu metu ne tik siektų kuo didesnio pelno, tačiau ir plėtotų projektus visuomenei, labdarai ar aplinkosaugai. Tokių korporacijų įstatuose būtų nurodomos šios veiklos apimtys, o įmonei, nevykdančiai įsipareigojimų, grėstų teisinė atsakomybė.
Siekiant pažaboti vis augančią nelygybę, kuomet turtingieji dar labiau turtėja, o neturtingųjų situacija negerėja, ekonomistas siūlė vystyti progresinių mokesčių sistemą bei skatinti labdaringą veiklą, pavyzdžiui, sukurti tokią sistemą, kuomet verslininkai, prisidėdami prie ligoninių ar mokyklų statybų, nebeturėtų mokėti didelių mokesčių.
Jeilio universiteto ekonomikos profesorius, pasaulyje žinomas mokslininkas šeštadienį susitiko su Prezidente Dalia Grybauskaite, lankėsi Vilniaus universitete. Ketvirtą kartą Lietuvoje besilankantis garsus mokslininkas kartu su šeima taip pat dalyvaus Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pabaigai skirtame koncerte, aplankys Vilniaus senamiestį.
R. Šileris yra vienas iš daugelio lietuvių kilmės amerikiečių, kurių tėvai emigravo iš Lietuvos dar prieš nepriklausomybės atkūrimą 1918 metais. Jo senelis, Jurgis Ignas Szileris, atvyko į JAV 1908-aisiais.
Šių metų Nobelio ekonomikos premija skirta amerikiečiams Judžinui Famai (Eugene Fama), Larsui Piteriui Hansenui (Lars Peter Hansen) ir R. Šileriui. Premija ekonomistams skirta už jų darbus, susijusius su "empirine aktyvų kainų analize".
Rašyti komentarą