Ro-ro terminalas ketina atnaujinti keleivinę liniją

Danijos Esbjergo uoste yra ro-ro krovinių terminalas, priklausantis Danijos kompanijai "DFDS Seaways". Nuo 2005 metų jam vadovauja Hansas Henrikas Norageras. Šiuo metu jame dirba 16 biuro darbuotojų ir 52 žmonės teritorijoje. Per metus jame perkraunama 105 tūkst. ro-ro vienetų.

Anksčiau iš Esbjergo į įvairius uostus vedė daugybė keltų linijų. Pavyzdžiui, iki 1939 metų Esbjergas turėjo net 11 keltų linijų. Čia atplaukdavo ir keleiviniai keltai. Buvo toks metas, kai šis terminalas buvo daug didesnis, turėjo net 200 biuro darbuotojų. Jis aptarnaudavo ne tik savo, bet ir kitų kompanijų krovinius, kraudavo 75 proc. visų Esbjergo uosto ro-ro krovinių.

Iš Esbjergo laivai kursuodavo į Njukastlą, Londoną, Lehavrą, buvo linijos į Portugaliją, Ispaniją, į du Norvegijos uostus, net į rytines Baltijos šalis. Vėliau visos jos buvo uždarytos, nes išseko krovinai. Prieš trejus metus uždaryta Harvičo (Anglija) linija. Dabar iš tų daugybės senų linijų beliko tik viena linija į didžiausią Danijos Ahuso uostą.

Dabar šiame terminale aptarnaujami dviejų linijų laivai. Be Ahuso antra linija uostą jungia su Anglijos Imingemo uostą. Tai nauja linija, anksčiau kroviniai buvo gabenami į kitus Anglijos uostus. Beje, linijai į Angliją jau 142 metai.

Terminalui perkelti reikia pinigų

Dabar terminalas užima 1 kv. km arba 60 ha teritoriją. DFDS ro-ro terminalas turi dvi rampas laivams priimti, naudojasi dviem krantinėmis ir krauna per metus apie 2 mln. t krovinių. Vienu metu savo teritorijoje DFDS gali priimti 517 transporto technikos priemonių. Per savaitę aptarnaujami 6 keltai, kalėdiniu laikotarpiu prisideda 3 papildomi laivai.

Palyginti su ankstesniais laikais, DFDS ro-ro terminale kraunama 10 kartų daugiau krovinių. Tačiau, pasak H. Noragero, krovinių apyvarta auga lėtai - apie 2 proc.

VADOVAS. Hansas Henrikas Norageras Danijos Esbjergo uosto ro-ro terminalui vadovauja nuo 2005 metų. DFDS kompanijoje jis dirba 27 metus. Beje, ir jo tėvai dirbo šioje kompanijoje.

Teritoriją ro-ro terminalui Esbjergo uostas išnuomojo 55 metams. Iki nuomos sutarties pabaigos dar liko kompanijai 5 metai. Paklaustas, ką "DFDS Seaways" darys, kai baigsis nuomos sutartis ir reikės vykdyti Europos Sąjungos reikalavimą žemę terminalams nuomoti konkurso būdu ir ne daugiau kaip 25 metams, H. Norageras atsakė, kad šiuo klausimu dirbama jau dabar. Uostas norėtų terminalą perkelti į kitą vietą, tačiau tam reikia daugybės pinigų, tad bandoma rasti kompromisą. Viena iš realiausių galimybių, terminalui bus leidžiama pasilikti, tačiau už žemės nuomą reikės mokėti kitą kainą.

Dalį teritorijos ro-ro terminalas nuomoja vėjų jėgainių terminalui. Paklaustas, su kuo konkuruoja DFDS ro-ro terminalas, H. Norageras juokavo, kad konkurentus jis nužudė. Kompanija nuomoja teritoriją "Nordfolko" ir "Stena Line" kompanijoms.

Orientuojamasi į greitą laivų pakrovą

Laivas Esbjergo ro-ro terminale stovi tik 2-3 valandas, kol yra pakraunama 190 ro-ro vienetų. Iki Imingemo jis plaukia 18-21 val., o jame kraunamas 6 valandas. DFDS terminalas orientuojasi į greitą laivų pakrovimą ir išsiuntimą, todėl jame nėra jokių sandėlių ar dirbtuvių. Kuo greičiau laivas pakraunamas, tuo lėčiau jis gali plaukti jūra ir taip taupyti kuro sąnaudas.

Klaipėdoje esančios AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") Jūrų perkėlos terminalo plotas - apie 25 ha, tačiau jame per metus būdavo kraunama ir 6 mln. t krovinių. Jame per savaitę aptarnaujami 16 laivų, o Imingeme - 45 laivai.

Dėl "brexito" nesijaudina

Danai dėl "brexito" per daug nesijaudina ir sako, kad Jungtinė Karalystė neliks nevalgiusi. Į Angliją gabenamų krovinių 75 proc. sudaro treileriai, 15 proc. kita technika - sunkvežimiai, mašinų dalys, traktoriai, 10 proc. konteineriai. Kas juose gabenama, terminalo vadovybei nėra žinoma. Trečdalis krovinių yra susiję su temperatūros režimu. Plukdomos ir nedidelės vėjo jėgainių dalys.

"Mano ir daugelio terminale dirbančių žmonių nuomone, "brexit" didelės įtakos neturėtų daryti. Jis šiek tiek trumpam laikotarpiui pristabdys prekybą, tačiau tiek mes eksportuosime, tiek jie importuos prekes. Manau, tą klausimą išspręsime kokiu nors būdu ir krovinių srautai judės", - sako H. Norageras.

Kalbėdamas apie DFDS kompanijos ateities planus, H. Norageras užsiminė, kad turima idėja po "brexito" atgaivinti keleivinę liniją į Angliją. Anksčiau šia linija per metus buvo gabenama 380 tūkst. keleivių. Tačiau, kai apie 1987-1988 atsirado pigūs skrydžiai, kai 2003 metais ES uždraudė laivuose "tax free", tos linijos nebeliko, nes "DFDS Seaways" tai buvo nenaudinga. "Po "brext" galbūt atsirastų galimybė vėl atnaujinti keleivinę liniją, jeigu vėl būtų galima keltuose prekiauti be muito mokesčio", - mano H. Norageras.

Kitas kompanijos siekis - daugiau plukdyti sunkvežimių. Vokietijoje jau yra mokamų kelių, Olandija planuoja juos apmokestinti, be to, atsiras ir daugiau šalių norinčių tai padaryti. Todėl yra tikimybė, kad dalis krovinių bus gabenama jųra.